53 Pav. Laikinės funkcionavimo diagramos, kai pertrauties

Vektorius yra rst n komanda

Be to dalį adresų užima radialinės pertrauktys. Todėl rezervuotų adresų neužtenka paprogramės komandoms užrašyti. Toliau vykdoma įvesta RST N komanda.

Laikinės funkcionavimo diagramos, kai pertraukties vektorius yra CALL ADR komanda, pateiktos 54 pav.

Naudojant šį pertraukties vektorių, galima pertraukties paprogramę išdėstyti bet kurioje 64 K adresų lauko vietoje. Kai pertraukties vektorius yra CALL ADR komanda, vykdomi trys M1, M2, M3 skaitymo darbo ciklai. INTR signalo kitimo laikiniai aprybojimai tokie patys, kaip RST N vektoriaus atveju.

M1 mašinos cikle skaitomas 1 komandos baitas. T1 takte išvedamas PC turinys, kurio jaunesnysi baitas t₂ laiko momentu gali būti įrašytas į adresų registrą. t₃ laiko momentu, kai keičiasi iš 1 į 0 loginį lygį, įtaisas, reikalaujantis pertraukties, keičia INTR signalo loginį lygį ir taip užtikrina vienkartinę pertrauktį vienam pertraukties reikalavimo signalui. t₄ laiko momentu skaitomas komandos operacijos kodas (CDH), kuris patenka į MP IR komandų registrą. Dešifravus 1 komandos baitą, generuojami valdymo signalai reikalingi vykdyti likusius M2, M3 skaitymo ciklus.

M2, M3 ciklų T1 taktuose išvedamas tas pats PC turinys, nes vykdant pertraukties mašinos ciklus, PC turinys nekeičiamas.

M2 cikle t₆ laiko momentu skaitomas CALL komandoje įrašytas adreso jaunesnysis, o M3 cikle t₈ laiko momentu – vyresnysis adreso baitas. Taip yra užbaigiamas vektoriaus įvedimas. Komandos skaitymo metu = = 1. Toliau vykdoma įvesta CALL ADR komanda, lygiai taip pat, kaip ir tokia pati komanda įrašyta programoje.

Įjungus maitinimą arba paspaudus pradinio nustatymo mygtuką, pertrauktys draudžiamos:

• bendrasis pertraukčių leidimo požymis išvalomas (IEN = 0);

• individualūs pertraukčių maskavimo bitai nustatomi (M 7.5 = M 6.5 = M 5.5 = 1).

Darbo metu, priėmus pertraukties reikalavimo signalą, visos maskuojamos pertrauktys tai pat draudžiamos, nekeičiant jų maskavimo bitų būsenos.

TRAP pertrauktis neveikia IEN požymio ir nedraudžia pertraukčių.

28. Tiesioginių duomenų mainų darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos

Tiesioginių duomenų mainų grandinė naudoja HOLD tiesioginių duomenų reikalavimo ir HLDA šių duomenų patvirtinimo signalus.

HOLD signalą perduoda įrenginys, reikalaujantis tiesioginių duomenų mainų, o HLDA signalu MP atsako, patvirtindamas, kad HOLD signalas fiksuotas ir SM perduota periferiniam įrenginiui. HOLD signalas iššaukia tiesioginių duomenų mainų darbo ciklą, kurio laikinės funkcionavimo diagramos paleiktos 55 pav.

Šis signalas tikrinamas kiekvieno mašinos ciklo T3 takto pradžioje. HOLD signalas turi būti išlaikytas iki tikrinimo momento (t₂) nemažiau 170 ns. Aptikus t₂ laiko momentu, kad HOLD = 1, prasideda SM perdavimo periferiniam įrenginiui procesas. Signalo pasikeitimo po jo fiksavimo laikas nereglamentuojamas. Prieš baigiantys T3 taktui, ne vėliau 110 ns iki T4 takto pradžios, perduodamas HLD = 1 patvirtinimo signalas.

T4 takte MP išjungia AD7 … AD0, A15 … A8, , , , ALE linijas, perjungdamas jas į Z būseną. Kai komandos cikle yra T5 taktas, tai jis pabaigiamas. MP pradeda vykdyti TH tiesioginių duomenų taktus, kurių metu vien tik nuolat kontroliuoja HOLD įėjimo loginį lygį. Kol šiame įėjime yra 1 loginio lygio signalas, tol tęsiasi tiesioginių duomenų mainų darbo ciklas. Šio darbo ciklo trukmę nustato periferinis įrenginys, vykdantis tiesioginius duomenų mainus.

Kai, t₃ laiko momentu aptinkamas HOLD = 0, vykdomas paskutinis TH taktas. Iki šio takto pabaigos HLDA signalo lygis keičiamas priešingu HLD = 0, patvirtinant, kad MP vėl atgauna SM.

Toliau mikroprocesorius prijungia išjungtus išvadus prie SM, tęsia darbą pagal programą, pradėdamas eilinės komandos M1 mašinos ciklą.