- •Vilniaus gedimino technikos universitetas
- •Mikroprocesoriniai
- •Valdymo įtaisai
- •I dalis mokomoji knyga
- •Vilnius 2008
- •Turinys
- •Žymenys
- •Pratarmė
- •1. Įvadas. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
- •2. Mikroprocesoriai. Pagrindinės techninės charakteristikos
- •3. Mikroprocesorinės sistemos organizacija
- •Ir architektūra
- •1 Pav. Mps apibendrinta funkcinė grandinė: cp- centrinis procesorius;
- •2 Pav. Skaitmeninių duomenų pateikimo būdai
- •4. Mps pagrindiniai atminties architektūrų tipai
- •3 Pav. Tipinės atminčių architektūros
- •5. Mps atminties organizavimas
- •4 Pav. Baitinė tiesinės organizacijos atmintis
- •6. Programa, komanda, komandos ciklas
- •5 Pav. Komandos ciklas
- •7. Mp sistemos magistralė (sm). Sm tipai
- •6 Pav. Trijų magistralių mps
- •7 Pav. Dvieju magistralių mps
- •8 Pav. Mps su vietiniais adresų registrais: arg – adreso registras.
- •9 Pav. Mps su bendruoju adresų registru
- •10 Pav. Laikinės funkcionavimo diagramos dviejų magistralių sistemoje
- •8. Sistemos magistralės darbo ciklai
- •9. Sistemos magistralės skaitymo darbo ciklas
- •11 Pav. Trijų magistralių mps skaitymo laikinės
- •12 Pav. Dviejų magistralių mps skaitymo laikinės funkcionavimo diagramos
- •10. Sistemos magistralės rašymo darbo ciklas
- •13 Pav. Trijų magistralių mps rašymo laikinės
- •14 Pav. Dviejų magistralių mps rašymo laikinės
- •11. Sistemos magistralės pertraukties darbo ciklas
- •12. Sistemos magistralės darbo režimai
- •15 Pav. Sm klasikinio asinchroninio darbo režimo laikinės
- •16 Pav. Mažos mps sm asinchroninio darbo režimo laikinės
- •13. Mps tipinės struktūros
- •17 Pav. Apibendrinta magistralinės struktūros funkcinė grandinė: cpm – centrinio procesoriaus modulis; aįm – atminties įrenginio modulis;
- •18 Pav. Magistralinės kaskadinės struktūros funkcinė grandinė: smv – sistemos magistralės valdiklis; vsm – vidinė sistemos magistralė; p0, p1... Pn – portai.
- •19 Pav. Magistralinės radialinės struktūros funkcinė grandinė
- •14. Duomenų įvesties ir išvesties organizavimas
- •14.1. Programiniai duomenų mainai
- •20 Pav. Programiniai besąlyginiai duomenų mainai
- •21 Pav. Įvesties ir išvesties portų funkcinė grandinė
- •22 Pav. Pseudo dvikrypčio porto funkcinė grandinė
- •23 Pav. Įvesties, išvesties ir kvitavimo laikinės diagramos
- •24 Pav. Sąlyginių ciklinių duomenų mainų algoritmas
- •25 Pav. Sąlyginių ciklinių laikinių duomenų mainų algoritmas
- •26 Pav. Sąlyginių neciklinių duomenų mainų algoritmas
- •14.2. Pertrauktiniai duomenų mainai
- •27 Pav. Pertrauktiniai duomenų mainai
- •14.2.1. Radialinė pertraukčių sistema
- •28 Pav. Dinaminė pertraukties signalų priėmimo grandinė
- •29 Pav. Statinė pertraukties signalų priėmimo grandinė
- •30 Pav. Kombinuota pertraukties signalų priėmimo grandinė
- •14.2.2. Išplėstinė radialinė pertraukčių sistema
- •14.2.3. Vektorinė pertraukčių sistema
- •31 Pav. Pertrauktčių valdiklio sujungimo su sm funkcinė grandinė: cp – centrinis procesorius; pv – pertraukčių valdiklis
- •14.3. Tiesioginiai duomenų mainai
- •32 Pav. Tiesioginių duomenų mainų valdiklio sujungimo su sm funkcinė grandinė: cp – centrinis procesorius; tdmv – tiesioginių duomenų mainų valdiklis; pį0 ... PĮn – periferiniai įrenginiai.
- •15. I8085 mikroprocesoriaus mps struktūra
- •33 Pav. I8085 mikroprocesoriaus mps funkcinė grandinė: cp – i8085 centrinis procesorius; arg – adreso registras.
- •16. I8085 mikroprocesoriaus registrų segmentas
- •34 Pav. I8085 mp registrų segmentas
- •17. Bendroji i8085 mp komandų sistemos charakteristika
- •35 Pav. Komandos struktūra
- •36 Pav. Tiesioginio adresavimo komandų formatai: port – porto adresas (1 baitas); adrl – adreso jaunesnysis baitas; adrh – adreso vyresnysis baitas.
- •37 Pav. Tiesioginio registrų adresavimo komandos formatas.
- •38 Pav. Betarpiško adresavimo komandos formatas: db – duomenų baitas; dbh – duomenų vyresnysis baitas; dbl – duomenų jaunesnysis baitas;
- •Aritmetinės ir loginės komandos.
- •Paprogramių komandos.
- •Įvesties ir išvesties bei specialiosios komandos.
- •18. Duomenų perkėlimo (perdavimo) ir dėklo (steko) atminties komandos
- •1 Lentelė. Duomenų perdavimo ir dėklo (steko) atminties komandos
- •19. Aritmetinės ir loginės komandos
- •2 Lentelė. Aritmetinės ir loginės komandos
- •39 Pav. Rlc, ral postūmio į kairę komandų veikimas
- •40 Pav. Rrc, rar postūmio į dešinę komandų veikimas
- •20. Valdymo nukreipimo (perdavimo) komandos
- •3 Lentelė. Valdymo perdavimo (nukreipimo) komandos
- •4 Lentelė.Valdymo perdavimo komandos, kai kontroliuojamas
- •5 Lentelė. Valdymo perdavimo komandų sekos, priklausančios
- •21. Paprogramių komandos
- •6 Lentelė. Kreipimosi į paprogrames ir grįžimo komandos
- •22. Įvesties ir išvesties bei specialiosios komandos
- •7 Lentelė. Įvesties ir išvesties bei specialiosios komandos
- •8 Lentelė. Pertraukčių prioritetinė eilė ir pradiniai (starto) adresai
- •9 Lentelė. Skaitymo rim komanda rezultatas
- •10 Lentelė. Valdymas sim rašymo komanda
- •41 Pav. Rst n komandos formatas:
- •11 Lentelė. Rst n komandos perėjimų (starto) adresai ir
- •23. I8085 mp vidinė struktūra, valdymo signalai
- •42 Pav. Mikroprocesoriaus i8085 sutartinis grafinis ženklas
- •44 Pav. Taktavimo grandinės, naudojant vidinį taktinio dažnio generatorių: a) su zq kvarciniu rezonatoriumi; b) su r – c grandine; c) su l – c grandine.
- •45 Pav. Taktavimo grandinės su išoriniu taktinio dažnio generatoriumi: fT – išorinio taktinio dažnio generatoriaus generuojamų impulsų dažnis.
- •46 Pav. I8085 mp vidinė sinchronizavimo grandinė: ss – sinchronizavimo grandinės stiprintuvas; t – skaitmeninis trigeris; bs1, bs2 – buferiniai stiprintuvai;
- •47 Pav. Išorinė tipinė pradinio nustatymo grandinė
- •24. I8085 mp funkcionavimo laiko ciklai
- •48 Pav. Mikrotaktinis ciklas (taktas)
- •49 Pav. Mikroprocesoriaus funkcionavimo laiko ciklai
- •25. Skaitymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •50 Pav. Skaitymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •26. Rašymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •51 Pav. Rašymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •27. Pertraukties darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •53 Pav. Laikinės funkcionavimo diagramos, kai pertrauties
- •Vektorius yra rst n komanda
- •28. Tiesioginių duomenų mainų darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •29. Sustojimo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •56 Pav. Sustojimo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •30. I8085 mikroprocesoriaus modulis
- •58 Pav. Sistemos valdiklio funkcinė grandinė
- •12 Lentelė. Sistemos valdiklio būsenos
- •59 Pav. I8282/83 tipo registrų sutartinis grafinis ženklas ir
- •Vidinė funkcinė grandinė
- •60 Pav. I8286/87 buferinių formuotuvų sutartinis grafinis ženklas ir
- •Vidinė funkcinė grandinė
- •31. Mps atminties įrenginys
- •61 Pav. Statinės oa kr537ru8a/ru8b sutartinis grafinis ženklas
- •13 Lentelė. Statinės operatyviosios atminties kr537 ru8a/b būsenos
- •14 Lentelė. Loginės grandinės būsenos
- •62 Pav. Signalų sujungimo loginės grandinės
- •63 Pav. Dinaminės oa kr565 ru5 sutartinis grafinis ženklas
- •15 Lentelė. Dinaminės operatyviosios atminties kr565 ru5b/V/g/d būsenos
- •64 Pav. Pastoviosios atminties dig k573 rf5 sutartinis grafinis ženklas
- •16 Lentelė. Pastoviosios atminties kr573 rf5 būsenos
- •32. Įvesties ir išvesties įrenginys
- •32.1. Programuojamasis lygiagretusis periferinis adapteris (pio), struktūra, valdymo signalai
- •65 Pav. I8255 periferinio adapterio sutartinis grafinis ženklas
- •66 Pav. I8255 periferinio adapterio vidinė funkcinė grandinė
- •67 Pav. A, b portų organizacijos grandinė: a) a porto; b) b porto.
- •17 Lentelė. Pio būsenos
- •32.1.1. Pio darbo režimai ir sujungimų funkcinė grandinė
- •18 Lentelė. Pio ms formatas
- •68 Pav. I8255 0 darbo režimas
- •69 Pav. I8255 1 darbo režimas
- •70 Pav. Duomenų mainų signalų kitimas
- •19 Lentelė. Pio bsr formatas
- •71 Pav. I8255 2 darbo režimas
- •72 Pav. Pio sujungimo su sistemos magistrale
- •32.2.Universalusis sinchroninis, asinchroninis imtuvas ir siųstuvas (usart), struktūra, valdymo signalai
- •73 Pav. I8251 adapterio sutartinis grafinis ženklas
- •74 Pav. I8251 adapterio vidinė funkcinė grandinė
- •20 Lentelė. Usart būsenos
- •32.2.1. Usart valdymo bei būsenos žodžiai ir sujungimų funkcinė grandinė
- •21 Lentelė. Usart asinchroninio darbo režimo mi formatas
- •22 Lentelė. Usart sinchroninio darbo režimo mi formatas
- •23 Lentelė. Usart ci žodžio formatas
- •24 Lentelė. Usart sw žodžio formatas
- •75 Pav. Usart sujungimo su sm funkcinė grandinė
- •33. Programuojamasis intervalinis laikmatis (pit), struktūra, valdymo signalai
- •76 Pav. Pit i8253 sutartinis grafinis ženklas
- •77 Pav. Pit i8253 vidinė funkcinė grandinė
- •25 Lentelė. Pit būsenos
- •33.1. Pit darbo režimai ir sujungimų funkcinė grandinė
- •26 Lentelė. Pit cw formatas
- •78 Pav. 0 režimo laikinė diagrama
- •79 Pav. 1 režimo laikinės diagramos
- •80 Pav. 2 režimo laikinė diagrama
- •81 Pav. 3 režimo laikinė diagrama
- •82 Pav. 4 režimo laikinė diagrama
- •83 Pav. 5 režimo laikinės diagramos
- •27 Lentelė. Gate signalo kitimas ir valdymo funkcijos
- •84 Pav. Pit sujungimo su sm funkcinė grandinė Literatūra
23. I8085 mp vidinė struktūra, valdymo signalai
MP sutartinis grafinis ženklas pateiktas 42 pav, o vidinė struktūra - 43 pav.
42 Pav. Mikroprocesoriaus i8085 sutartinis grafinis ženklas
MP išvadai turi šią paskirtį:
X1, X2 – sinchronizacijos grandinės stiprintuvo įėjimas, išėjimas. Prie šių išvadų jungiamas kvarcinis rezonatorius arba R – C, L – C grandinės. X1 įėjimas gali būti naudojamas išoriniams taktiniams impulsams priimti;
CLK – taktinių impulsų išėjimas, kuris gali būti naudojamas sistemos elementams sinchronizuoti. Šių impulsų dažnis 2 kartus mažesnis už taktavimo impulsų dažnį;
–
įėjimas skirtas pradinio
nustatymo signalui (aktyvus 0 lygio) priimti. Jis turi Šmitto
trigerį.
signalas išvalo PC (PC = 0000H), išjungia pertraukčių (INTE = 0)
ir tiesioginių mainų leidimo (HLDA = 0) trigerius. Draudžiamos
visos pertrauktys ir tiesioginiai duomenų mainai;RESET – sistemos pradinio nustatymo signalo (aktyvus 1 lygio) išėjimas. RESET signalas sinchronizuojamas CLK taktiniais impulsais (RESET trukmė lygi sveikam CLK impulsų sakičiui);
S0, S1 – MP būsenos signalų išėjimai. S0, S1 signalai gali būti naudojami MP būsenai išorėje kontroliuoti pagal šią būsenų lentelę:
-
S1
S0
Būsena
0
0
HALT (STOP, sustojimas)
0
1
WRITE (rašymas)
1
0
READ (skaitymas)
1
1
FETCH (komandos išrinkimas)
, – skaitymo ir rašymo strobavimo signalų išėjimo linijos, turinčios Z (aukštaomę) būseną;
-
valdymo signalo įvedimas, išvedimas (
)
arba atmintis (
)
išėjimas. Išėjimas turi 3 būsenas;ALE – adreso fiksavimo (leidimo) strobavimo signalo išėjimas. Adresas įrašomas išoriniame adreso registre, kai ALE kinta iš 1 į 0. Taip pat šis signalas gali būti panaudotas, strobuojant MP būseną. Išėjimas turi 3 būsenas;
READY – pasiruošimo duomenų mainams (XACK) signalo įėjimas, naudojamas, vykdant asinchronius duomenų mainus;
HOLD – tiesioginių duomenų mainų reikalavimo signalo įėjimas;
HLDA – tiesioginių duomenų mainų patvirtinimo išėjimo signalo linija. HLDA signalas atsiranda po HOLD signalo priėmimo, pabaigus eilinį mašinos ciklą, išjungiant AD7 ... AD0, A15 ... A8,
, , ALE, išvadus;
TRAP – nemaskuojamos radialinės pertraukties reikalavimo signalo įėjimas, turintis kombinuotą signalo priėmimo schemą ir aukščiausią prioritetą. Startinis šios pertraukties adresas nustatomas lygiai taip pat, kaip ir RST N komandai, kurios N = 4.5;
RST 7.5, RST 6.5, RST 5.5 – maskuojami radialinės pertraukties reikalavimo signalų įėjimai, turintis dinaminę (RST 7.5 signalui) ir statines (RST 6.5 , RST 5.5 signalams) signalo priėmimo grandinės bei mažėjančius fiksuotus prioritetus. Pertraukčių vektoriai surandami, kaip ir RST N komandai, kurios N = 7.5, 6.5, 5.5;
INTR – vektorinės pertraukties reikalavimo signalo, turinčio statinę signalo priėmimo schemą, linija ir žemiausią prioritetą. Priėmus INTR signalą, generuojamas strobas ir įvedamas pertraukties vektorius. Pertrauktį galima programiškai leisti arba drausti. Po MP pradinio nustatymo pertrauktis uždrausta;
– vektorinės pertraukties patvirtinimo strobavimo signalo išėjimas. signalas generuojamas, pabaigus eilinės komandos ciklą ir priėmus vektorinės pertraukties reikalavimo signalą;
SID, SOD – nuosekliojo duomenų mainų porto įėjimas ir išėjimas. RIM komanda įvedamas bitas per SID įėjimą skaitomas ir įsimenamas akumuliatoriaus A7 skiltyje. Akumuliatoriaus A7 skiltyje įrašytas bitas SIM komanda per SOD išėjimą yra išvedamas;
AD7 ... AD0 – dvikryptės, multipleksuojamos adreso jaunesniojo baito ir duomenų baito linijos, išjungiamos;
A15 ... A8 – adreso vyresniojo baito išėjimai.
MP vidinėje struktūroje galima išskirti šiuos mazgus:
registrų blokas (T, TA, RG, BF);
aritmetinis ir loginis įrenginys (ALU);
registrų segmentas (RSEG);
valdymo įrenginys;
pertraukčių grandinė;
nuoseklusis portas (NP);
vidinė magistralė.
T, TA yra 8 skilčių laikino duomenų saugojimo registrai, naudojami aritmetinio ir loginio įrenginio duomenims įsimintį, jų apdorojimo metu.
RG registras saugoja adreso vyresnyjį (A15 ... A8) baitą, o BF buferinis registras atlieka dvejopas funkcijas:
išveda adreso jaunesnyjį baitą (A7 ... A0);
išveda ir priimą duomenų baitą (D7 ... D0).
BF linijos (AD7 ... AD0) multipleksuojamos laike. Abu registrai gali išjungti savo išvadus (turi Z būseną).
Aritmetinis ir loginis įrenginys (ALU) vykdo aritmetines bei logines operacijas su 2 baitais, kurie įrašyti T ir TA registruose. Jis taip pat keičia veiksmų rezultato, gauto A registre, požymius. Požymiai fiksuojami F registre. Dešimtainės korekcijos DA grandinė koreguoja dvejetainį dešimtainį rezultatą.
Registrų segmentas (RSEG) turi WX multiplekserį, W, Z programiškai nevaldomus ir B, C, D, E, H, L, SP, PC – valdomus registrus. Taip pat čia yra speciali INC/DEC inkrementavimo ir dekrementavimo grandinė.
IR yra 8 skilčių komandų registras, skirtas komandos pirmajam baitui, kuriame įrašytas operacijos kodas, įsiminti.
CDC komandos dešifratorius dekoduoja komandą (IR turinį) ir kuria valdymo signalus, reikalingus komandai vykdyti, perduodant juos MP vidiniams mazgams bei valdymo įrenginiui, per kurį ir išoriniams elementams.
Valdymo įrenginys turi šias grandinės:
sinchronizavimo;
pradinio nustatymo;
valdymo;
tiesioginių mainų.
Sinchronizavimo grandinė sinchronizuoja MP veikimą, panaudojant vidinį arba išorinį taktinio dažnio generatorių.
Naudojant vidinį taktinio dažnio generatorių, prie X1, X2 išvadų jungiamas ZQ kvarcinis rezonatorius, R – C arba L – C grandinės.
Taktavimo grandinės su vidiniu taktinio dažnio generatoriumi pateiktos 44 pav.
a) b)
c)
