Žymenys

AĮ – atminties įrenginys;

AĮM – atminties įrenginio modulis;

AK – asmeninis kompiuteris;

ASK – analoginis skaitmeninis keitiklis;

CP – centrinis procesorius;

CPM – centrinio procesoriaus modulis;

DIG – didelis integrinis grandynas;

ESM – elektroninė skaičiavimo mašina;

Įv.Iš. Į – įvesties ir išvesties įrenginys;

Įv.Iš.ĮM – įvesties ir išvesties įrenginio modulis;

KC – komandos ciklas;

M – mašinos ciklas;

MK – mikrokompiuteris;

MP – mikroprocesorius;

MPK – mikroprocesorinis komplektas;

MPM – mikroprocesoriaus modulis;

MPS – mikroprocesorinė sistema;

OA – operatyvioji atmintis;

OK – operacijos kodas;

OP – operandas;

PA – pastovioji atmintis;

PĮ – periferinis įrenginys;

PLV – programuojamas loginis valdiklis;

PNG – pradinio nustatymo grandinė

PTV – pertraukčių valdiklis;

PV – programuojamas valdiklis;

SAK – skaitmeninis analoginis keitiklis;

SM – sistemos magistralė;

SMV – sistemos magistralės valdiklis;

SVS – skaitmeninė valdymo sistema;

T – taktas (mikrotaktinis ciklas);

TDMV – tiesioginių duomenų mainų valdiklis;

TG – taktavimo grandinė;

VMV – vienkristalis mikrovaldiklis;

VSM – vidinė sistemos magistralė;

Pratarmė

Dabartiniu metu įvairiems procesams ir objektams valdyti daugiausiai naudojamos skaitmeninio valdymo sistemos, kurios sudaromos, naudojant mikroprocesorinio valdymo įtaisus. Pagrindinis tokių valdymo sistemų elementas yra mikroprocesorius (MP). Kartu su mikroprocesoriumi naudojami ir kiti mikroprocesorinio valdymo bei kitokie įtaisai. Mikroprocesorius, veikdamas pagal programą, atlieka pagrindines valdymo ir atskirų sistemos elementų tarpusavio veiksmų koordinavimo funkcijas. Mikroprocesorius sujungtas su kitais įtaisais sudaro mikroprocesorinę sistemą (MPS).

Šiuolaikiškos mikroprocesorinės sistemos užima labai svarbią vietą ne tik gamyboje, bet ir moksle, buityje bei kitose žmogaus veiklos sferose. MPS sąvoka nėra visiškai nusistovėjusi, tačiau viena yra neabejotina, jos sudėtyje turi būti pagrindinis elementas – mikroprocesorius. MP taip pat yra labai įvairūs vieni skirti naudoti asmeniniuose kompiuteriuose (AK) kiti programuojamuose valdikliuose (PV), dar kiti buitiniuose įtaisuose.

Tobulėjant elektroninių elementų gamybos technologijai, MP sujungiamas su kitais MPS elementais viename integriniame grandyne ir gaunami elektroniniai įtaisai – vienkristalės elektroninės skaičiavimo mašinos (vienkristalės ESM, vienkristaliai programuojamieji valdikliai). Visa ši elementų įvairovė studijuojančiam mikroprocesorinę techniką sukelia nemažai problemų.

Šios mokomosios knygos tikslas pateikti susistemintas žinias apie šiuolaikiškas MPS, jų pagrindinius elementus, veikimą ir programavimą. Knyga skirta studentams ir visiems besidominantiems mikroprocesorine technika. Ji gali būti naudinga projektuojant naujas MPS konkrečiam pritaikymui.

Knygą metodologiniu požiūriu galima suskirstyti į dvi dalis: teorinę ir praktinę (taikomąją). Teorinėje dalyje pateiktos esminės bendrosios žinios apie MPS organizaciją, struktūrą, veikimą, sudarymo principus, duomenų mainų organizaciją. Praktinėje dalyje nagrinėjama konkreti MPS, kurioje panaudotas I8085 mikroprocesorius, I8255 lygiagrečiųjų, I8251 nuosekliųjų duomenų mainų adapteriai bei I8253 programuojamojo intervalinio laikmačio mikroprocesorinio valdymo ir kiti įtaisai, sudarantys užbaigtą sistemą. Toks medžiagos išdėstymas leidžia ne tik išstudijuoti bendruosius MPS organizacijos principus, tačiau ir sutvirtinti teorines žinias, nagrinėjant konkrečią MPS.