- •Vilniaus gedimino technikos universitetas
- •Mikroprocesoriniai
- •Valdymo įtaisai
- •I dalis mokomoji knyga
- •Vilnius 2008
- •Turinys
- •Žymenys
- •Pratarmė
- •1. Įvadas. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
- •2. Mikroprocesoriai. Pagrindinės techninės charakteristikos
- •3. Mikroprocesorinės sistemos organizacija
- •Ir architektūra
- •1 Pav. Mps apibendrinta funkcinė grandinė: cp- centrinis procesorius;
- •2 Pav. Skaitmeninių duomenų pateikimo būdai
- •4. Mps pagrindiniai atminties architektūrų tipai
- •3 Pav. Tipinės atminčių architektūros
- •5. Mps atminties organizavimas
- •4 Pav. Baitinė tiesinės organizacijos atmintis
- •6. Programa, komanda, komandos ciklas
- •5 Pav. Komandos ciklas
- •7. Mp sistemos magistralė (sm). Sm tipai
- •6 Pav. Trijų magistralių mps
- •7 Pav. Dvieju magistralių mps
- •8 Pav. Mps su vietiniais adresų registrais: arg – adreso registras.
- •9 Pav. Mps su bendruoju adresų registru
- •10 Pav. Laikinės funkcionavimo diagramos dviejų magistralių sistemoje
- •8. Sistemos magistralės darbo ciklai
- •9. Sistemos magistralės skaitymo darbo ciklas
- •11 Pav. Trijų magistralių mps skaitymo laikinės
- •12 Pav. Dviejų magistralių mps skaitymo laikinės funkcionavimo diagramos
- •10. Sistemos magistralės rašymo darbo ciklas
- •13 Pav. Trijų magistralių mps rašymo laikinės
- •14 Pav. Dviejų magistralių mps rašymo laikinės
- •11. Sistemos magistralės pertraukties darbo ciklas
- •12. Sistemos magistralės darbo režimai
- •15 Pav. Sm klasikinio asinchroninio darbo režimo laikinės
- •16 Pav. Mažos mps sm asinchroninio darbo režimo laikinės
- •13. Mps tipinės struktūros
- •17 Pav. Apibendrinta magistralinės struktūros funkcinė grandinė: cpm – centrinio procesoriaus modulis; aįm – atminties įrenginio modulis;
- •18 Pav. Magistralinės kaskadinės struktūros funkcinė grandinė: smv – sistemos magistralės valdiklis; vsm – vidinė sistemos magistralė; p0, p1... Pn – portai.
- •19 Pav. Magistralinės radialinės struktūros funkcinė grandinė
- •14. Duomenų įvesties ir išvesties organizavimas
- •14.1. Programiniai duomenų mainai
- •20 Pav. Programiniai besąlyginiai duomenų mainai
- •21 Pav. Įvesties ir išvesties portų funkcinė grandinė
- •22 Pav. Pseudo dvikrypčio porto funkcinė grandinė
- •23 Pav. Įvesties, išvesties ir kvitavimo laikinės diagramos
- •24 Pav. Sąlyginių ciklinių duomenų mainų algoritmas
- •25 Pav. Sąlyginių ciklinių laikinių duomenų mainų algoritmas
- •26 Pav. Sąlyginių neciklinių duomenų mainų algoritmas
- •14.2. Pertrauktiniai duomenų mainai
- •27 Pav. Pertrauktiniai duomenų mainai
- •14.2.1. Radialinė pertraukčių sistema
- •28 Pav. Dinaminė pertraukties signalų priėmimo grandinė
- •29 Pav. Statinė pertraukties signalų priėmimo grandinė
- •30 Pav. Kombinuota pertraukties signalų priėmimo grandinė
- •14.2.2. Išplėstinė radialinė pertraukčių sistema
- •14.2.3. Vektorinė pertraukčių sistema
- •31 Pav. Pertrauktčių valdiklio sujungimo su sm funkcinė grandinė: cp – centrinis procesorius; pv – pertraukčių valdiklis
- •14.3. Tiesioginiai duomenų mainai
- •32 Pav. Tiesioginių duomenų mainų valdiklio sujungimo su sm funkcinė grandinė: cp – centrinis procesorius; tdmv – tiesioginių duomenų mainų valdiklis; pį0 ... PĮn – periferiniai įrenginiai.
- •15. I8085 mikroprocesoriaus mps struktūra
- •33 Pav. I8085 mikroprocesoriaus mps funkcinė grandinė: cp – i8085 centrinis procesorius; arg – adreso registras.
- •16. I8085 mikroprocesoriaus registrų segmentas
- •34 Pav. I8085 mp registrų segmentas
- •17. Bendroji i8085 mp komandų sistemos charakteristika
- •35 Pav. Komandos struktūra
- •36 Pav. Tiesioginio adresavimo komandų formatai: port – porto adresas (1 baitas); adrl – adreso jaunesnysis baitas; adrh – adreso vyresnysis baitas.
- •37 Pav. Tiesioginio registrų adresavimo komandos formatas.
- •38 Pav. Betarpiško adresavimo komandos formatas: db – duomenų baitas; dbh – duomenų vyresnysis baitas; dbl – duomenų jaunesnysis baitas;
- •Aritmetinės ir loginės komandos.
- •Paprogramių komandos.
- •Įvesties ir išvesties bei specialiosios komandos.
- •18. Duomenų perkėlimo (perdavimo) ir dėklo (steko) atminties komandos
- •1 Lentelė. Duomenų perdavimo ir dėklo (steko) atminties komandos
- •19. Aritmetinės ir loginės komandos
- •2 Lentelė. Aritmetinės ir loginės komandos
- •39 Pav. Rlc, ral postūmio į kairę komandų veikimas
- •40 Pav. Rrc, rar postūmio į dešinę komandų veikimas
- •20. Valdymo nukreipimo (perdavimo) komandos
- •3 Lentelė. Valdymo perdavimo (nukreipimo) komandos
- •4 Lentelė.Valdymo perdavimo komandos, kai kontroliuojamas
- •5 Lentelė. Valdymo perdavimo komandų sekos, priklausančios
- •21. Paprogramių komandos
- •6 Lentelė. Kreipimosi į paprogrames ir grįžimo komandos
- •22. Įvesties ir išvesties bei specialiosios komandos
- •7 Lentelė. Įvesties ir išvesties bei specialiosios komandos
- •8 Lentelė. Pertraukčių prioritetinė eilė ir pradiniai (starto) adresai
- •9 Lentelė. Skaitymo rim komanda rezultatas
- •10 Lentelė. Valdymas sim rašymo komanda
- •41 Pav. Rst n komandos formatas:
- •11 Lentelė. Rst n komandos perėjimų (starto) adresai ir
- •23. I8085 mp vidinė struktūra, valdymo signalai
- •42 Pav. Mikroprocesoriaus i8085 sutartinis grafinis ženklas
- •44 Pav. Taktavimo grandinės, naudojant vidinį taktinio dažnio generatorių: a) su zq kvarciniu rezonatoriumi; b) su r – c grandine; c) su l – c grandine.
- •45 Pav. Taktavimo grandinės su išoriniu taktinio dažnio generatoriumi: fT – išorinio taktinio dažnio generatoriaus generuojamų impulsų dažnis.
- •46 Pav. I8085 mp vidinė sinchronizavimo grandinė: ss – sinchronizavimo grandinės stiprintuvas; t – skaitmeninis trigeris; bs1, bs2 – buferiniai stiprintuvai;
- •47 Pav. Išorinė tipinė pradinio nustatymo grandinė
- •24. I8085 mp funkcionavimo laiko ciklai
- •48 Pav. Mikrotaktinis ciklas (taktas)
- •49 Pav. Mikroprocesoriaus funkcionavimo laiko ciklai
- •25. Skaitymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •50 Pav. Skaitymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •26. Rašymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •51 Pav. Rašymo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •27. Pertraukties darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •53 Pav. Laikinės funkcionavimo diagramos, kai pertrauties
- •Vektorius yra rst n komanda
- •28. Tiesioginių duomenų mainų darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •29. Sustojimo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •56 Pav. Sustojimo darbo ciklo laikinės funkcionavimo diagramos
- •30. I8085 mikroprocesoriaus modulis
- •58 Pav. Sistemos valdiklio funkcinė grandinė
- •12 Lentelė. Sistemos valdiklio būsenos
- •59 Pav. I8282/83 tipo registrų sutartinis grafinis ženklas ir
- •Vidinė funkcinė grandinė
- •60 Pav. I8286/87 buferinių formuotuvų sutartinis grafinis ženklas ir
- •Vidinė funkcinė grandinė
- •31. Mps atminties įrenginys
- •61 Pav. Statinės oa kr537ru8a/ru8b sutartinis grafinis ženklas
- •13 Lentelė. Statinės operatyviosios atminties kr537 ru8a/b būsenos
- •14 Lentelė. Loginės grandinės būsenos
- •62 Pav. Signalų sujungimo loginės grandinės
- •63 Pav. Dinaminės oa kr565 ru5 sutartinis grafinis ženklas
- •15 Lentelė. Dinaminės operatyviosios atminties kr565 ru5b/V/g/d būsenos
- •64 Pav. Pastoviosios atminties dig k573 rf5 sutartinis grafinis ženklas
- •16 Lentelė. Pastoviosios atminties kr573 rf5 būsenos
- •32. Įvesties ir išvesties įrenginys
- •32.1. Programuojamasis lygiagretusis periferinis adapteris (pio), struktūra, valdymo signalai
- •65 Pav. I8255 periferinio adapterio sutartinis grafinis ženklas
- •66 Pav. I8255 periferinio adapterio vidinė funkcinė grandinė
- •67 Pav. A, b portų organizacijos grandinė: a) a porto; b) b porto.
- •17 Lentelė. Pio būsenos
- •32.1.1. Pio darbo režimai ir sujungimų funkcinė grandinė
- •18 Lentelė. Pio ms formatas
- •68 Pav. I8255 0 darbo režimas
- •69 Pav. I8255 1 darbo režimas
- •70 Pav. Duomenų mainų signalų kitimas
- •19 Lentelė. Pio bsr formatas
- •71 Pav. I8255 2 darbo režimas
- •72 Pav. Pio sujungimo su sistemos magistrale
- •32.2.Universalusis sinchroninis, asinchroninis imtuvas ir siųstuvas (usart), struktūra, valdymo signalai
- •73 Pav. I8251 adapterio sutartinis grafinis ženklas
- •74 Pav. I8251 adapterio vidinė funkcinė grandinė
- •20 Lentelė. Usart būsenos
- •32.2.1. Usart valdymo bei būsenos žodžiai ir sujungimų funkcinė grandinė
- •21 Lentelė. Usart asinchroninio darbo režimo mi formatas
- •22 Lentelė. Usart sinchroninio darbo režimo mi formatas
- •23 Lentelė. Usart ci žodžio formatas
- •24 Lentelė. Usart sw žodžio formatas
- •75 Pav. Usart sujungimo su sm funkcinė grandinė
- •33. Programuojamasis intervalinis laikmatis (pit), struktūra, valdymo signalai
- •76 Pav. Pit i8253 sutartinis grafinis ženklas
- •77 Pav. Pit i8253 vidinė funkcinė grandinė
- •25 Lentelė. Pit būsenos
- •33.1. Pit darbo režimai ir sujungimų funkcinė grandinė
- •26 Lentelė. Pit cw formatas
- •78 Pav. 0 režimo laikinė diagrama
- •79 Pav. 1 režimo laikinės diagramos
- •80 Pav. 2 režimo laikinė diagrama
- •81 Pav. 3 režimo laikinė diagrama
- •82 Pav. 4 režimo laikinė diagrama
- •83 Pav. 5 režimo laikinės diagramos
- •27 Lentelė. Gate signalo kitimas ir valdymo funkcijos
- •84 Pav. Pit sujungimo su sm funkcinė grandinė Literatūra
26 Pav. Sąlyginių neciklinių duomenų mainų algoritmas
14.2. Pertrauktiniai duomenų mainai
Pertrauktiniu duomenų įvedimu ir išvedimu vadinami duomenų mainai, kuriuos iššaukia (inicijuoja) periferinis įrenginys, laikinai nutraukiant pagrindinę programą, vykdant pertraukties aptarnavimo paprogramę (įvedimą, išvedimą) ir vėl grįžtant atgal į pagrindinę programą toje vietoje, kur ji buvo nutraukta.
Pertrauktinius duomenų mainus organizuoja pertraukčių sistema, kurią sudaro:
techninės priemonės;
komandos ir programos valdančios šias priemones.
Pertrauktiniai duomenų mainai pavaizduoti 27 pav.
Prieš pradedant šios rūšies duomenų mainus, pagrindinėje programoje vykdoma pertraukčių sistemos pradinio nustatymo (inicializacijos), suderinimo procedūra (Pertrauktis leisti).
Pabaigus pertrauktis, kartais gali būti reikalinga speciali procedūra, baigianti pertraukčių sistemos darbą. Bet kuriuo pagrindinės programos vykdymo momentu, kai periferinis įrenginys pasiruošęs duomenų mainams, Įv.Išv.Į. gali inicijuoti pertrauktį, siųsdamas INTR pertraukties reikalavimo signalą.
27 Pav. Pertrauktiniai duomenų mainai
Pertrauktis atpažįstama (indentifikuojama) ir pradedama tik tam tikru griežtai nustatytu laiko momentu (pabaigus komandos ciklą, prieš pradedant išrinkimo fazę), nes ji gali prasidėti tik pabaigus vykdyti eilinę komandą pagrindinėje programoje. Pertraukties procesas vyksta taip:
automatiškai įsimenamas (dažniausiai dėklo atmintyje) PC programos skaitiklio turinys (programos nutraukimo vietos arba grįžimo adresas, nes priėmus pertraukties reikalavimo signalą PC yra įrašytas kitos eilinės (po pabaigtos) komandos adresas);
keičiamas PC turinys, įrašant pertraukties aptarnavimo paprogramės adresą;
pereinama į programos vietą (pertrauktį aptarnaujančią paprogramę), nurodytą PC;
darbas pertraukties paprogramėje (įvedimas, išvedimas);
grįžimas į pagrindinę programą, skaitant iš atminties (dažniausiai dėklo) grįžimo adresą ir jį įrašant į PC.
Pradedant darbą pertraukties paprogramėje, kai kurių programiškai valdomų registrų turinys įsimenamas atmintyje, o prieš grįžtant iš paprogramės jų turinys vėl atstatomas, nes neturi sutrikti pagrindinės programos darbas. Šis procesas vadinamas kontekstiniu perjungimu ir gali būti atliekamas kaip techninėmis, taip ir pograminėmis priemonėmis.
Pertraukties procesas daug kuo panašus į procesus, kurie vyksta, vykdant paprogramių iškvietimo ir grįžimo iš jų komandas.
Pertraukties atveju paprogramių iškvietimo komandos formuojamos ir įterpiamos į bendrąją komandų seką bet kurioje programos vietoje, tik pertraukties proceso metu, pertraukčių sistemos techninėmis priemonėmis.
Antruoju atveju šios komandos ištikrųjų visą laiką yra programos komandų fiksuotoje sekoje. Todėl pertrauktis gali būti laikoma paprogramės iškvietimu techninėmis priemonėmis.
Pertraukčių sistemos pagal vienu metu patvirtintų ir veikiančių pertraukčių skaičių gali būti:
vieno lygio;
daugelio lygių.
Vieno lygio sistemose bet kuriuo laiko momentu apdorojama tik viena pertrauktis, o kitos patvirtintos pertrauktys laukia savo eilės ir pradės veikti tik pabaigus eilinę pertrauktį. Pertrauktys blokuojamos vienu IS trigeriu, kuris fiksuoja pertraukties aptarnavimo faktą. Kai vienu metu pertraukčių reikalavimo signalai patenka iš keleto šaltinių, tai pertrauktys aptarnaujamos pagal jų svarbą, sudarytą prioritetinę eilę. Prioritetinė eilė sudaroma atsižvelgiant į:
pertraukties reikalavimų pasikartojimo dažnį;
pertraukties aptarnavimo trukmę;
pertraukties aptarnavimo uždelsimo pasekmes ir t.t.
Dažniausiai naudojama fiksuota tiesinė prioritetinė eilė. Tačiau gali būti ir kitokios prioritetinės eilės (programuojamos fiksuotos, dinaminės kintančios pagal nustatytą algoritmą). Pavyzdžiui, naudojant dinaminę cikliškai kintančią prioritetinę eilę, pabaigus eilinę pertrauktį vyksta cikliškas pertraukčių prioritetų poslinkis, suteikiant ką tik pabaigtai pertraukčiai žemiausią prioritetą.
Daugelio lygių sistemose leidžiamos kelios vienu metu veikiančios skirtingų lygių pertrauktys. Sudaroma lygių prioritetų eilė vadinama pirmine ir kiekviename lygyje griežtai fiksuota – antrinė prioritetų eilė. Pertraukties aptarnavimo procedūrą gali nutraukti tik bet kuri aukštesnio lygio pertrauktis.
MPS naudojamos šios pertraukčių sistemos [3]:
radialinė;
išplėstinė radialinė;
vektorinė.
