Добавил:
ivanov666
Опубликованный материал нарушает ваши авторские права? Сообщите нам.
Вуз:
Предмет:
Файл:Kantas. Aforizmai
.pdf
KO AŠ TUREČIAU
TIKĖTIS?
Kantas. Aforizmai
32
Ko aš turečiau tikėtis?
Apie religiją
I
Religija— tai įstatymas mumyse, kiek pastarasis
veikia mus Leidėjo ir Teisėjo pagalba; ji yra moralė,
skirta pažinti Dievą. Jeigu religija nesiejama su
moralumu, ji tampa malonės įsigijimu.
II
...Teisingą religiją sudaro ne žinojimas arba
išpažinimas to, ką Dievas darė arba daro mūsų
išganymui, bet tai, ką mes turime daryti, kad taptume
šito verti.
III
Religija (traktuojama subjektyviai) yra visų mūsų
pareigų, kaip dieviškųjų priesakų, pažinimas.
IV
Yra tik viena (teisinga) religija, bet gali būti įvairios
tikėjimo rūšys.
33
Kantas. Aforizmai
V
Pirmiausia aš priimu kaip jokio įrodymo
nereikalaujantį pagrindinį teiginį šią tezę: visa, ką
žmogus dar, be gero gyvenimo būdo, mano galįs
nuveikti, kad taptų Dievui mielas, tėra religijos iliuzija ir
netikras tarnavimas Dievui.
Apie Dievą
I
Sutinkamai su šiuo praktinio proto poreikiu
visuotinis teisingas religinis tikėjimas yra tikėjimas
Dievu, pirma, kaip visagaliu dangaus ir žemės sukūrėju,
t.y. moraliniu požiūriu kaip šventu įstatymų leidėju,
antra, kaip žmonių giminės saugotoju, kaip maloningu
jos valdytoju ir moraliniu globėju, trečia, kaip savo
paties šventojo įstatymo prižiūrėtoju, t.y. kaip teisingu
teisėju.
34
Ko aš turečiau tikėtis?
II
Tikėti, kad malonės poveikiai gali ir turbūt net turi
egzistuoti papildant mūsų dorybės siekio netobulumą, —
tai visa, ką mes apie tai galime pasakyti...
Apie istoriją
I
Filosofui šiuo atveju lieka vienintelė išeitis:
negalėdamas įžvelgti žmonėse bei jų veiksmų visumoję
kokio nors protingo jų pačių tikslo, jis turi pamėginti
rasti šiame beprasmiškame žmogiškų reikalų vyksme
gamtos tikslą, kuriuo remdamosi net būtybės,
veikiančios be savo pačių plano, galėtų turėti istoriją
pagal tam tikrą gamtos planą.
II
Apskritai žmonių giminės istoriją galima laikyti
slapto gamtos plano įgyvendinimu — sukurti vidujai ir
drauge taip pat specialiai šiam tikslui skirtą išoriškai
35
Kantas. Aforizmai
tobulą valstybine santvarką kaip vienintelę būkle, kurioje
ji (gamta) galėtų visiškai išvystyti savo pradus
žmonijoje.
Apie revoliuciją
I
Revoliucija galbūt ir gali panaikinti asmeninį
despotizmą ir pelno ar valdžios besivaikančiųjų
priespaudą, tačiau ji niekuomet neįvykdys tikros
mąstysenos reformos; nauji prietarai, kaip ir senieji, bus
vadelės nemąstančiai miniai.
Apie švietimą
I
Švietimas yra žmogaus išvadavimas iš
nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas.
Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo
36
Ko aš turečiau tikėtis?
protu kitų nevadovaujamam. O žmogus pats kaltas dėl
to, jei nesavarankiškumo priežastis yra ne proto stoka,
bet stoka pasiryžimo bei drąsos naudotis savo protu kitų
nevadovaujamam. Sapere aude! Turėk drąsos pats
naudotis savo protu! Toks yra švietimo šūkis.
II
Taigi jeigu manęs kas paklaustų: „Ar mes dabar jau
gyvename apsišvietusiame amžiuje?“ — aš atsakyčiau:
„Ne, bet užtat mes gyvename švietimo amžiuje“.
III
Vienas amžius neturi teisės susimokyti ir susitarti
pastatyti kitą amžių į tokią padėtį, kad šis negalėtų plėsti,
valyti nuo klaidų savo (visų pirma tokio svarbaus)
pažinimo ir apskritai žengti į priekį švietimosi srityje.
Tai būtų nusikaltimas žmogaus prigimčiai, kurios
pirmutinė paskirtis ir yra žengti pirmyn; tad, vadinasi,
palikuonys turi visišką teisę atmesti tuos nutarimus kaip
neteisėtai priimtus ir nusikalstamus.
37
Kantas. Aforizmai
Apie pedagogiką
I
Pedagogika, arba ugdymo mokslas, tiria ir fizinį, ir
praktinį ugdymą. Fizinis ugdymas apima tai, kas bendra
žmogui ir gyvūnui — auginimą. Praktinis ugdymas, arba
dorovinis auklėjimas, yra toks, kuriuo žmogus turi būti
taip išlavinamas, kad galėtų gyventi kaip laisvai
veikianti būtybė (Praktišku vadinama visa tai, kas turi
ryšį su laisve). Tai yra asmenybės ugdymas, auklėjimas
laisvai veikiančios būtybės, kuri gali pati apsirūpinti,
tapti visuomenės nariu, bet jaučiančiu savo vidinę vertę.
II
...Juk ugdyme glūdi didi žmogiškosios prigimties
tobulinimo paslaptis.
III
Daryti save geresnį, pačiam save lavinti ir, jeigu esi
blogas, dorinti save — tai privalo žmogus.
38
Ko aš turečiau tikėtis?
IV
Viena didžiausių auklėjimo problemų yra tai, kaip
suderinti paklusnumą teisėtai prievartai su gebėjimu
naudotis savo laisve.
V
Drausminti — tai reiškia stengtis apsaugoti, kad
biologinė prigimtis nepakenktų jo žmogiškosioms
savybėms tiek kaip individui, tiek kaip visuomeniniam
žmogui. Taigi drausminimas — tiktai laukinumo
sutvardymas.
VI
...Kas rengia ugdymo planus, neturi iš akių išleisti
vieno ugdymo meno principo: vaikai turi būti ugdomi ne
dabarčiai, bet ateičiai, galimai geresnei žmonijos jos
būklei, tai yra žmonijos idėjai ir atitinkamai jų bendrajai
paskirčiai.
39
Kantas. Aforizmai
Apie grožį
I
...Tik žmogus gali būti grožio idealas, kaip iš visų
pasaulio objektų tik žmonija jo asmenyje kaip mąstanti
būtybė gali būti tobulumo idealas.
II
Gėlės — tai laisvas grožis gamtoje.
III
Jei apie objektus sprendžiama tik iš sąvokų, tai
išnyksta visi grožio vaizdiniai. Vadinasi, negali būti
jokios taisyklės, pagal kurią kiekvieną būtų galima
priversti ką nors pripažinti esant gražiu.
IV
...Gražu tai, kas patinka tiesiog sprendžiant (o ne
patiriant juslinį pojūtį ir ne sąvokos pagrindu).
40
Соседние файлы в предмете [НЕСОРТИРОВАННОЕ]