Добавил:
ivanov666
Опубликованный материал нарушает ваши авторские права? Сообщите нам.
Вуз:
Предмет:
Файл:Kantas. Aforizmai
.pdf
Ką aš galiu žinoti?
Apie protą ir intelektą
…Egzistuoja du žmogiškojo pažinimo kamienai,
kurie galbūt išauga iš vienos bendros, bet mums
nežinomos šaknies,— juslumas ir intelektas: pirmasis
mums pateikia objektus, o antrasis juos mąsto.
Jei savo sielos imlumą, sugebėjimą įgyti vaizdinius,
kiek siela kokiu nors būdu yra veikiama, mes vadinsime
juslumu, tai intelektas, priešingai, yra sugebėjimas
savarankiškai sudaryti vaizdinius, arba pažinimo
spontaniškumas.
Visas mūsų pažinimas prasideda nuo juslių, paskui
pereina į intelektą ir užsibaigia prote, už kurį aukščiau
mumyse nieko nėra apdoroti stebėjimo medžiagai ir
pajungti jai aukščiausiam mąstymo vienumui.
Tačiau protas veikia ne pagal instinktą; jam
reikalingi išbandymai, pratybos ir lavinimas, kad galėtų
laipsniškai judėti nuo vienos įžvalgumo pakopos prie
kitos.
I
II
III
IV
11
Kantas. Aforizmai
V
Mintys be turinio — tuščios, stebiniai be sąvokų —
akli.
VI
...Intelektas neima savo dėsnių a priori iš gamtos, bet
juos jai diktuoja.
VII
Jie suprato, kad protas įžvelgia tik tai, ką jis pats
sukuria pagal savo planą, kad jis su savo sprendinių
principais, pagrįstais pastoviais dėsniais, turi eiti
priekyje ir priversti gamtą atsakyti į jo klausimus, o ne
būti tik jos vedamas lyg už pavadžio...
Gerai funkcionuojantis yra tas intelektas, kuris spindi
ne tiek sąvokų gausa, kiek veikiau jų tinkamumu pažinti
objektus, taigi geba ir yra įgudęs suvokti tiesą.
VIII
12
Ką aš galiu žinoti?
Apie tiesą ir painumą
I
Kas yra tiesa? Štai senas ir garsus klausimas, kuriuo
tikėtasi suriesti logikus į ožio ragą ir priversti juos arba
leistis į apgailėtinus išvedžiojimus, arba pripažinti savo
nežinojimą, taigi viso savo meno tuštumą.
II
Dar mažiau pagrindo reiškinį ir regimybę laikyti
tapačiais, nes tiesa arba regimybė yra ne objekte, kiek jis
stebimas, bet sprendinyje apie objektą, kiek jis
mąstomas. Tad iš tiesų yra teisinga sakyti, kad juslės
neklysta, tačiau ne dėl to, kad jos visada tiksliai
sprendžia, bet dėl to, kad jos iš viso nesprendžia.
...Suklydimas atsiranda tik dėl nepastebėtos juslumo
įtakos intelektui, dėl kurios atsitinka taip, kad sprendinio
subjektyvūs pagrindai susilieja su objektyviais ir
nukreipia juos nuo jų paskirties, panašiai kaip judantis
kūnas pats savaime visada judėtų ta pačia kryptimi
tiesiąja linija, bet jei tuo pačiu metu kita jėga jį veikia
kita kryptimi, tai jis pradeda judėti kreive.
III
13
Kantas. Aforizmai
IV
...Mums neatrodo pakankama dėstyti tik tai, kas
teisinga o ne tai, ką norime sužinoti.
Apie gamtą
I
...Gamta ... reiška reiškinių visumą, kiek reiškinius
dėl tam tikro vidinio priežastingumo principo sieja visa
apimantis ryšys.
Mes turime reikalą ne su daiktu gamta, kuri
nepriklauso nei nuo mūsų jutimiškumo, nei nuo intelekto
sąlygų, bet su gamta kaip galimo patyrimo objektu...
...Turi egzistuoti ir galimybė gamtą suvokti taip, kad
jos formos dėsningumas bent jau atitiktų tikslų, kurie
joje turi būti įgyvendinti pagal laisvės dėsnius, galimybę.
II
III
14
Ką aš galiu žinoti?
Apie dalykus savyje
Taigi mes norėjome pasakyti, kad kiekvienas mūsų
stebėjimas yra tik reiškinio įsivaizdavimas, kad daiktai,
kuriuos mes stebime, patys savaime nėra tokie, kokiais
juos laikome stebėdami, ir kad jų santykiai patys
savaime nėra tokie, kokie jie mums reiškiasi; ir jei mes
pašalintume save kaip subjektą arba tik jutimų apskritai
subjektyvią savybę, tai išnyktų visos objektų savybės,
visi jų santykiai erdvėje ir laike, netgi pati erdvė ir
laikas: kaip reiškiniai jie gali egzistuoti ne patys
savaime, bet tik mumyse. Kokie daiktai galėtų būti patys
savaime ir nepriklausomai nuo bet kokio mūsų juslumo
imlumo — tai mums lieka visiškai nežinoma.
...Mūsų jutimiškas vaizdinys yra anaiptol ne daiktų
pačių savaime, o tik to būdo, kuriuo jie mums
pasireiškia, vaizdinys.
Iš tikrųjų, jutimų objektus teisėtai laikydami tik
reiškiniais, mes tuo taip pat pripažįstame, kad jų pagrindą
sudaro daiktas savyje, nors mes nežinome, koks jis yra pats
savaime, o žinome tik jo reiškinį, t.y. būdą, kuriuo šis
nežinomas kažkas veikia mūsų jutimus. Tad intelektas,
tvirtindamas, kad reiškiniai egzistuoja, tuo pačiu pripažįsta
I
II
III
15
Kantas. Aforizmai
ir daiktų savyje egzistavimą, ir šia prasme mes galime
sakyti, kad įsivaizdavimas tokių esybių, kurios sudaro
reiškinių pagrindą, atseit, yra grynai protu suvokiamos, ne
tik leistinas, bet ir neišvengiamas.
Apie žinias ir patirtį
Bet nors kiekvienas mūsų pažinimas prasideda nuo
patyrimo, tačiau dėl to ne visas jis kyla būtent iš patyrimo.
I
Todėl tolesniame tyrime apriorinėmis mes vadinsime
ne tokias žinias, kurios nepriklauso nu vienokio ar
kitokio patyrimo, bet tokias, kurios visiškai nepriklauso
nuo bet kokio patyrimo.
Matematika mums teikia puikiausią pavyzdį, kaip
toli mes galime nueiti pažindami aprioriškai,
nepriklausomai nuo patyrimo.
...Mes daiktuose a priori pažįstame tik tai, ką patys į
juos įdedame...
II
III
IV
16
Ką aš galiu žinoti?
Visas mūsų pažinimas vis dėlto galų gale liečia
galimus stebinius, nes vien tik jais pateikiamas objektas.
Tad kiekvienas žmogiškasis pažinimas pradeda nuo
stebinių, nuo jų eina prie sąvokų ir baigia idėjomis.
V
VI
Apie žinias ir tikėjimą
Tiesa, į tai galima atsakyti, kad joks nederamas
smalsumas nėra toks žalingas mūsų pažinimo išplėtimui,
kaip siekimas visada iš anksto žinoti naudą dar prieš
imantis tyrimų ir netgi prieš tai, kai galėtume apie šią
naudą susidaryti nors menkiausią supratimą, jei net ji
būtų mums prieš akis.
Pagaliau ir subjektyviai, ir objektyviai pakankamas
teisingumo pripažinimas vadinamas žinojimu.
Jei teisingumo pripažinimas pakankamas tik
subjektyviai ir kartu laikomas objektyviai nepakankamu,
tai jis vadinamas tikėjimu.
I
II
III
17
Kantas. Aforizmai
...Man teko pašalinti žinojimą, kad atlaisvinčiau vietą
tikėjimui...
IV
Apie mokslą
Juk paaiškėja, kad pradininkas, o dažnai ir jo vėlesni
sekėjai klaidžioja aplink idėją, kurios jie patys
neišsiaiškino ir todėl negali apibrėžti mokslo tikrojo
turinio, suskirstymo (sisteminio vientisumo) ir ribų.
...Mokslas visada turi būti dogmatinis, t.y. iš
patikimų apriorinių principų turi išvesti griežtus
įrodymus).
Nuo seniausių laikų, kuriuos siekia žmogaus proto
istorija, matematika susižavėjimo vertoje graikų tautoje
ėjo užtikrintu mokslo keliu.
I
II
III
18
KĄ AŠ TURIU DARYTI?
Kantas. Aforizmai
20
Соседние файлы в предмете [НЕСОРТИРОВАННОЕ]