Lietuvos veterinarijos akademija iIk. 4gr.

Histologijos referatas

Tema: Smegenėlės (lot. cerebellum)

Darbą atliko: E. Osmininas

Darbą priėmė: I. Alionienė

2008.01.14

Smegenėlių forma:

Yra didžiausia užpakalinių smegenų dalis užpildanti užpakalinę smegeninės duobę ir esanti dorsaliau pailgųjų smegenų bei keturkalnio.

Sveria ~150g (žmogaus).

Yra sudarytos iš vidinės neporinės dalies - kirmino, vermis cerebelli, ir porinių dalių - smegenėlių pusrutulių, hemispheria cerebelli. Jose yra viršutinis ir apatinis paviršiai, kuriuos vieną nuo kito atskiria priekinis ir užpakalinis kraštai. Užpakaliniu kraštu eina smegenėlių horizontalusis plyšys, fissura horizontalis cerebelli. Smegenėlių viršutiniame paviršiuje riba tarp kirmino ir pusrutulių neryški, tačiau apatiniame paviršiuje ši riba aiški ir čia susidaro įduba pailgosioms smegenims. Smegenėlių paviršius išraižytas gausių lygiagrečių plyšių, fissurae cerebelli, skiriančių ilgus siaurus smegenėlių vingius, vadinamus smegenėlių lapais, folia cerebelli. Smegenėlių lapai jungiasi į skilteles. Smegenėlių plyšiai nuo pusrutulių nenutrūkstamai pereina ant kirmino paviršiaus ir jį padalija į nedideles skilteles. Kiekvieną kirmino skiltelę atitinka pusrutulių skiltelių pora.

Smegenėlių vidinė sandara:

Jos yra įsiterpusios tarp pakaušinų skilčių ir smegenų kamieno. Juos sudaro:

a) kirminas, vermis

b) 2 pusrutuliai

Turi daug pilkosios medžiagos, ji giliai įsispaudžia į substanciją. Turi 3 poras kojyčių, kuriomis jungiasi su :

a) vidurinėm smegenim – per viršutines,

b) tiltu – per vidurines,

c) pailgosiom smegenim – per apatines.

Smegenėlių paviršių dengia pilkoji medžiaga, kuri sudaro smegenėlių žievę, cortex cerebelli. Pilkosios medžiagos yra ne tik žievėje, bet ir baltosios medžiagos viduje, kur ji sudaro smegenėlių porinius branduolius. Kirmino viduje, apsuptas baltosios medžiagos sluoksniu yra šelmeninis branduolys, nucleus fastigii. Pusrutulių baltojoje medžiagoje yra stambus dantytasis branduolys, nucleus dentatus. O medialiau nuo jo - kamštinis branduolys, nucleus emboliformis ir rutulinis branduolys, nucleus globosus.

Smegenėlių baltoji medžiaga, užpildanti vidų, sudaryta iš asociacinių, komisūrinių ir projekcinių skaidulų. Asociacinės skaidulos jungia tos pačios pusės pusrutulių atskiras skilteles ir skiltis, o komisūrinės - priešingų pusių atitinkamas dalis. Projekcinės skaidulos sudarytos iš aferentinių ir eferentinių laidų, kurie įeidami arba išeidami iš smegenėlių, sudaro 3 poras smegenėlių kojyčių:

Apatinės smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares inferiores, jungia pailgąsias smegenis su smegenėlėmis, sudarytos daugiausiai iš aferentinių laidų. Per šias kojytes į smegenėlių žievę ateina: užpakalinis nugarinis smegenėlių laidas, tractus spinocerebellaris posterior; skaidulos iš alyvinio branduolio, tractus olivocerebellaris; dalis skaidulų iš grakščiojo bei pleištinio branduolių, pusiausvyros nervo branduolių, pailgųjų smegenų tinklinio darinio.

Vidurines smegenėlių kojytes, pedunculis cerebellares medii, jungiančias tiltą su smegenėlėmis, sudaro aferentiniai laidai, ateinantys iš tilto branduolių, kuriuose pasibaigia priešingos pusės pusrutulių žievės laidai. Šie laidai kiekvieną smegenėlių pusrutulį sujungia su priešingos pusės galinių smegenų pusrutulių žieve.

Viršutinės smegenėlių kojytės, pedunculi cerebellares superiores, daugiausiai sudaro eferentinės skaidulos, einančios iš smegenėlių branduolių. Jos nueina į vidurines smegenis, tractus cerebellotegmentalis sudėtyje, susikryžiuoja ir skyla į nusileidžiamuosius ir kylamuosius pluoštus. Pirmasis pasibaigia smegenų kamieno tinkliniame darinyje (tr.cerebelloreticularis), o antrasis - raudonajame branduolyje (tr.cerebellorubralis) ir tarpinių smegenų gumbure (tr.ceberellothalamicus). Be eferentinių skaidulų, perviršutinę smegenų burę į smegenėlių žievę ateina aferentinės skaidulos priekinio nugarinio smegenėlių laido, tractus spinocerebellaris anterior, sudėtyje.

Smegenėlių žievė yra nuo 1 iki 2,5 mm storio, bendras plotas sudaro 85 000 mm². Per visą ilgį žievės sandara vienoda, joje skiriami sluoksniai: paviršinis molekulinis (stratum moleculaге), gilusis grūdėtasis (stratum granulare), ir tarp jų išsidėstęs kriaušiškųjų neurocitų, arba ganglijinis (stra­tum ganglionare). Paskutinis yra sudarytas iš išsidėsčiųsių vienoj eilėj stambių (iki 40mcm diametre) kriaušiškųjų neurocitų (Purkinje ląstelės). Kriaušiškieji neurocitai sutinkami tik smegenėlėse; manoma, kad jų kiekis yra apie 15-26 mln. Kriaušiškųjų neurocitų dendritai kyla į molekulinį sluoksnį, sudarydami tankius, išklotus dygliais atsišakojimus plokštumoje, statmeniai smegenėlių lapelių krypčiai. Aksonas atiduoda kolateralines šakeles kaimyninėm kriaušiškųjų neurocitų ląstelėm ir pereina i baltąją medžiagą.

Molekulinis sluoksnis turi galinius nervinių skaidulų išsišakojimus iš kitų žievės sluoksnių ir baltosios medžiagos, sudarančius jame stačiakampes erdvines grotas, antram sluoksniui yra būdingi krepšiškieji neurocitai (neurocytus corbifer), ilgi aksonai, kuriuos sudaro krepšelio formos susipinimus ant kriaušiškųjų neurocitų. Be jų, molekuliniame sluoksnyje randama žvaigždiškųjų neurocitų (neurocytus stellatus) su trumpais aksonais.

Grūdėtasis sluoksnis turi didelį kiekį (pagal kai kuriuos duomenis, net iki 100 mlrd.) nervinių ląstelių, pagrindinė masė kurių sudaro maži (4-7 mcm) grūdėtieji neurocitai (ląstelės-grūdai). Jų dendritai šalia ląstelės sudaro galinius atsišakojimus panašius pagal išvaizdą į paukščių kojelę, aksonai kyla į molekulinį sluoksnį, dalinasi Т-pavidale ir praeina per lapelių ilgį, sudarydami sinapses su dendritų kriaušiškaisiais neurocitais (1:300) ir krepšiškaisiais neurocitais (1:30). Skiriamos 3 grūdėtojo sluoksnio didžiųjų grūdėtųjų neurocitų rūšys (Goldžio ląstelių):

1. Trumpaaksoniai žvaigždiškieji neurocitai. Jų dendritai šakojasi molekulinio sluoksnio erdvėje, statmenai kriaušiškųjų dendritų atsišakojimams. Aksonai sudaro atsišakojimus šalia ląstelinio kūno.

2. Ilgaaksoniai žvaigždiškieji neurocitai. Jų dendritai šakojasi grūdėtajame sluoksnyje, aksonai įeina į baltąją medžiagą kaip asociacinės, ir tikriausiai kaip komisūrinės skaidulos.

3. Horizontalūs verpstiškieji neurocitai, išsidėstė po kriaušiškųjų neurocitų sluoksniu. Jų ilgi aksonai, perėję per grūdėtąjį sluoksnį, pasiklysta baltojoj medžiagoj. Grūdėtajame sluoksnyje randamas ypatingas darinys – smegenėlių kamuoliukai arba parenchiminės Geldo salelės, turinčios ląstelių, netekusių branduolio pavidalą. Kamuoliukuose atsišakoja ir tarpusavyje kontaktuoja grūdetųjų neurocitų ataugos, žvaigždiškųjų neurocitų ataugos ir aferentinės skaidulos.

Smegenėlių žievės glijiniai elementai priskiriami prie astrocitų, oligodendrocitų ir mikroglijos. Smegenėlėms yra būdingi - lofogliocitai (ląstelės su sultanu); jų ataugų gausa prasiskverbia pro molekulinį sluoksnį ir palaiko kriaušiškųjų neurocitu dendritus (bergmano skaidulos). Baltojoje medziagoje sutinkami astrocitai.

Aferentinės smegenėlių skaidulos būna dviejų rūšių – samaninės (samanotos) ir lianinės. Samaninės skaidulos prieina prie smegenėlių kamuoliukų, kur jie pradeda kontaktuoti su grūdėtojo sluoksnio neurocitais. Paskutinti susiję su kriaušiškaisiais neurocitais per lygiagrečias skaidulas ir krepšiškąsias ląsteles. Lianinės skaidulos kontaktuoja su kriaušiškaisiais neurocitais, apipindamos jų dendritus, kur vienam neuronui tenka tik viena skaidula. Daugiausia aferentinių kelių i smegenėles ateina per jo apatines ir vidurines kojytes: jų pasiskirstymas atitinka filogenetiniam smegenėlių dalinimuisi. Neocerebellume baigiasi tilto branduolių skaidulos, dažniausiai priešingos pusės, sudarydamos galutinę grandi žievinio-tilto-smegenėlių kelio, ir alyvo-smegenines skaidulas. Turimos duomenys apie tiesioginius smegenėlių ryšius, su visais galvos smegenų nervais.

Smegenėlių žievės eferentinės skaidulos yra kriaušiškųjų neurocitų aksonai. Skaidulos iš medialinės žievės zonos eina — prie šėtros branduolio (pagrinde prie lateralinio), iš tarpinės žievės zonos — prie kamštinio ir rutuliškojo branduolio, iš lateralinių skyrių – prie dantytojo branduolio.

Iš smegenėlių branduolių prasideda skaidulos, vedančios į smegenu branduolių kamieną, įjungtus į judėjimo kelius. Kylančios eferentinės skaidulos eina nuo dantytojo branduolio iki ventrolaterinių talamuso branduolių, perduodančius impulsus į didžiųjų smegenų žievės judejimo zoną; iš kamštinio branduolio – į centrinius talamuso branduolius, surištus su ruožuotuoju kūnu.

Dauguma eferentinių kelių praeina per viršutines smegenėlių kojytes ir sudaro kryžmę vidurinių smegenų uždangale (decuasatio peduoculorum cerebellartum sup.).

Smegenėliu funkcija:

Smegenėlėse yra refleksiniai judesių koordinacijos ir pusiausvyros centrai.

Judant kuriai nors kūno daliai, į smegenėles per nugarinius jų laidus ateina proprioreceptoriniai impulsai iš nugaros smegenų ir smegenų kamieno juntamųjų branduolių, informuojantys apie raumenų, sausgyslių, raiščių įtempimo laipsnį.

bet koks kūno padėties pakeitimas susijęs su dirginimų perdavimu į smegenėles iš vidinės ausies per prieangio branduolius.

Atsakomosios smegenėlių refleksinės reakcijos vyksta per eferentinius laidus, kurie jungia jas su vidurinėmis smegenimis ir smegenų kamieno tinkliniu dariniu, o šios dalus per tiesioginius laidus (tractus rubrospinlais, tractus reticulospinalis) paveikia smegenų kamieno ir nugaros smegenų motorinius branduolius.

Be judesių ir pusiausvyros koordinacijos, smegenėlės tvarko atskirų raumenų darbą, jų susitraukimo jėgą bei tonusą, turį įtakos organizmo trofinėms reakcijoms.

TURINYS: