Veiklos sąnaudas sudaro:

(27 968 Lt. per metus )

Ofiso nuoma( 5 400 )

Kelių mokestis(1115 )

Transporto Sąnaudos(1314 )

Soc. Draudimo mokesčiai( 20139)

Lentelė Nr. 9 Veiklos sąnaudos

mėn.	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Nuoma	450	450	450	450	450	450	450	450	450	450	450	450
Kelių mok.	62	52	56	56	68	79	111	132	168	148	102	81
Soc. Dr.	1116	930	1012	1013	1215	1422	1991	2380	3090	2666	1837	1462
Transporto sanaudos	73	61	66	66	79	93	130	156	198	174	120	96

Visos sąnaudos per metus sudaro 141 843 Lt.

Skaičiuojant pirmuoju metodu paslaugos savikaina būtų 113 875 Lt. per metus. Antrasis variantas yra tikslesnis, kadangi visa įmonės veikla yra nukreipta paslaugos teikimui. Kaip ir kiekviena kita verslo įmonė, mūsų įmonė taip pat siekia pelno, todėl turėdami pasiskaičiavę savikainą galime užsidėti tam tikrą pelno procentą. Mūsų įmonėje jis sudaro 46 (20 910 46:100=9649). Tokį procentą pasirinkome todėl, kad siekiame išlaikyti rinkoje nusistovėjusias kainas. Kas būtų, jei rinkoje nusistovėtų kaina žemesnė už mūsų savikainą? To negali atsitikti, nes beveik visose konkurentinėse firmose šios paslaugos savikaina yra panaši kaip ir pas mus. Ir nei viena iš jų šios savikainos negalės tiek sumažinti, kad galėtų parduoti dar žemesne kaina, nei tai darome mes.

Vadyba Organizacinė firmos struktūra, valdymo modelis ir stilius

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui, kadangi jis yra vienintelis šios įmonės savininkas ir pats turi sukurti firmos struktūrą, pasirinkti vadovavimo modelį bei stilių ir tai turi gerai apgalvoti dar prieš įkurdamas įmonę ( kai jau yra parinkti visi reikiami darbuotojai ir galima spręsti, kas kam pavaldus turėtų būti ). Sprendžiant šį klausimą ir kuriant valdymo struktūrą reikia daryti ir rinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerą valdymą, kurį vadovas suvokia taip- geras valdymas yra tuomet, kai visi planuojami darbai yra atlikti, pasiekti užsibrėžti įmonės tikslai ir tai padaryta efektyviausiu būdu.

Aišku, kuriant įmonę iš pradžių visais jos reikalais rūpinsis vadovas ( kadangi darbuotojų dar nėra o jie ir negalėtų tvarkyti firmos kūrimo reikalų, nes tam neturėtų teisinio pagrindo ), tačiau veiklai įsibėgėjus bus būtina darbus paskirstyti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir greičiau būtų pasiektas norimas rezultatas. Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonės valdymas, ir pagal tai parinkti jai tinkamą valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus ( jei sakykim darbininkai ją perduotų darbų vykdytojui, darbų vykdytojas toliau ją siųstų sekretorei, ji savo ruožtu -pavaduotojui ir tik po to pavaduotojas ją pateiktų vadovui, tai ta informacija norom nenorom būtų smarkiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti prie neteisingų sprendimų. Firmoje dirba 9 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kad tokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui ir ketina su viskuo susitvarkyti pats. Jei iškiltų kokių neaiškumų jis konsultuosis su specialistais, verslo konsultantais - taip irgi gerokai sumažins klaidingų sprendimų riziką. Žinoma, visomis smulkmenomis jis nesirūpins ( pvz.: trūksta medžiagų, sugedo įrankiai, praradom gerus didmenininkus ir t.t. ) , nes už tai yra atsakingas darbų vykdytojas. Jis dalinai ir atlieka pavaduotojo funkciją.Jis yra tiesiogiai pavaldus vadovui ir yra atsakingas už tokius dalykus kaip žaliavų tiekimas, gautų užsakymų paskirstymas, atsakomybė už darbų eigą, darbų saugumas, darbuotojų kontrolė. Taigi jis perduoda vadovui informaciją apie tai, kokie yra sutrikimai veikloje ( pvz.: sugenda įrankis. Darbų vykdytojas vadovui praneša apie tai, kad jis išskirtų lėšų jo remontui, o tuo kaip kur ir per kiek laiko bus sutvarkytas tas įrankis rūpinasi darbų vykdytojas ).

Taip pat vadovui tiesiog pavaldi yra buhalterė. Ji yra atsakinga už finansinę įmonės veiklą taip pat privalo ruošti ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito su mokesčių inspekcija. Šios ataskaitos naudingos vadovui, kadangi jis gauna tikslų finansinės padėties vaizdą kiekvieną mėnesį, žino kokios buvo išlaidos ir kokios pajamos, kiek liko gryno pelno, be to gali palyginti kelių mėnesių ataskaitas ir sužinoti kam aš išleido daugiau ir kam mažiau, kurį mėnesį gavo didesnį pelną ir gali analizuoti kodėl.

Taip pat vadovui atsakinga ir sekretorė. Ji turi pateikti jam informaciją apie užsakymų skaičių ir pobūdį, pranešti su kuriais klientais jau yra susitarta ir kurie norėtų tartis per vadovą, taip pat ji privalo pateikti informaciją jei sakykim klientai yra nepatenkinti mūsų firmos darbu. Įvertinęs šią informaciją jis gali daryti sprendimus ir koordinuoti veiklą reikiama linkme. Jis gali darbų vykdytojui duoti nurodymus,kad jis pasirūpintų tuo, kad darbininkai susitartų tarpusavyje ir darniai pasiskirstytų užsakymus, gali padaryti pastabas tiems, kurių darbu yra nepatenkintas. Todėl efektyviausia firmoje taikyti šią sistemą, kuri leidžia prieiti vadovui prie įvairiarūšės informacijos. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo atsakomybės sritį, tai, ko aš iš jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gresia už jų nevykdymą. Pateiksime struktūrizuotą įmonės valdymo vaizdą.

Paveikslas Nr.2 Firmos organizacinė struktūra

Manoma, kad geriausias stilius vadovauti įmonei yra demokratinis.Vadovas ir jo darbuotojai turi veikti kaip komanda tai yra suvokti, kad veiksmai turi būti suderinti nes siekiama bendro tikslo - gauti pelną. Vadovas turi suprasti, kad darbininkas yra toks pat žmogus kaip ir jis, tačiau jis mąsto individualiai ir negali visų vadovo pavestų užduočių atlikti taip, kaip tai padarytųjis pats. Darbininkai savo ruožtu turi suvokti, kad jei ką padaro neteisingai, vadovas turi teisę juos perspėti ar pasakyti, kas jam nepatinka, kad kiekviena veikla reikalauja kontrolės. Įmonėje bus naudosjamas vienas iš vadovavimo modelių tai yra delegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų, nes yra suinterisuotumas, kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir yra pagrįstas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą iš jo dar nereikalaujama nieko, tik su juo bendraujama stengiamasi jį pažinti, išsiaiškinti jo sugebėjimus, kadbūtų sužinota, ko galima iš jo reikalauti ir tikėtis ir ar iš viso jis tinka.Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai kaip ir ką daryti ir kontroliuojamas kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai yra įsitikinama, kad darbininkas suprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekama jam daug didesnes galimybes veikti laisvai - svarbus veiklos rezultatas, o ne tai kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų, nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį, o vadovui belieka tik teirautis pas darbų vykdytoją kaip sekasi veikla.