7 Tema . Atsakomybė už maį pažeidimą

1. Atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus rūšys:

• a)      Baudžiamoji ir administracinė

• b)      Administracinė ir kardomoji;

• c)      Civilinė ir kompensacinė.

2. Bauda (ekonominė sankcija) už mokėtino mokesčio sumažinimą:

• a) nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos;

• b) nuo 10 iki 30 procentų trūkstamos mokesčio sumos;

• c) nuo 10 iki 60 procentų trūkstamos mokesčio sumos;

3. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso:

• a)      nuo pažeidėjo amžiaus;

• b)      nuo pažeidimo pobūdžio;

• c)      nuo aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą;

• d)      teisingi b) ir c) variantai.

4. Mokesčių įstatymų pažeidimo elementai:

• a)      objektas, subjektas;

• b)      amžius,

• c)      mokesčių mokėtojas.

5. Asmenų, pažeidusių mokesčių įstatymus kaltės formos:

• a)      pakaltinamumas, lengvabūdiškumas.

• b)      neatsargumas, tyčia.

• c)      nėra teisingo atsakymo.

6. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės:

• a)      teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų;

• b)      teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;

• c)      teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo;

7. Mokestinių ginčų sąvoka:

• a)      ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą);

• b)     ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo, dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą);

• c)      ginčai tarp mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).

8. Mokestinius ginčus nagrinėja:

• a)      vietos mokesčių administratorius, centrinis mokesčio administratorius ir mokestinių ginčų komisija;

• b)     centrinis mokesčio administratorius ir mokestinių ginčų komisija ir teismas;

• c)      vietos mokesčių administratorius, centrinis mokesčio administratorius, mokestinių ginčų komisija ir teismas.

9. Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą mokesčių mokėtojas:

• a)      turi teisę apskųsti mokestinių ginčų komisijai per 20 dienų nuo sprendimo gavimo;

• b)      turi teisę apskųsti teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo;

• c)      turi teisę apskųsti mokestinių ginčų komisijai per 30 dienų nuo sprendimo gavimo;

• d)     Teisingi a) ir b) variantai.

10. Jei mokesčio mokėtojas praleidžia terminą skundui paduoti:

• a)      terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas mokesčio mokėtojo prašymu;

• b)      skundas nepriimamas;

• c)      mokesčio mokėtojui skiriama bauda;

• d)     terminas skundui paduoti nėra nustatytas.

11. Į kokį teismą mokesčio mokėtojas turi teisę kreiptis dėl mokestinio ginčo:

• a)     į Vilniaus apygardos teismą;

• b)     į Vilniaus apygardos administracinį teismą;

• c)     į Vilniaus apylinkės teismą.

12. Ar galimas mokestinių ginčų nagrinėjimas teisme apeliacine ir kasacine tvarka:

• a)      Galimas mokestinio ginčo nagrinėjimas tik kasacine tvarka;

• b)      Galimas mokestinio ginčo nagrinėjimas ir apeliacine ir kasacine tvarka;

• c)      Galimas mokestinio ginčo nagrinėjimas tik apeliacine tvarka;

• d)     Negalimas.

13. Ar gali mokesčių mokėtojas apskųsti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo buvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis Kauno apygardos administraciniame teismui?

• a) Taip, vadovaudamasis LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojas gali skųsti tokį sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui.

• b) Ne, šiuo atveju mokesčių mokėtojas iš pradžių turėtų apskųsti šį sprendimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tik tuo atveju, jeigu jo skundas nebūtų patenkintas, galėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, siekdamas išspęsti mokestinį ginčą.

• c) Ne, negalėtų, kadangi  šio mokestinio ginčo dar nenagrinėjo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o pagal LR mokesčių administravimo įstatymą mokestiniams ginčams yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra. Praėjus šią procedūrą, mokesčių mokėtojas galėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

8 TEMA. FINANSŲ KONTROLĖ

1. Finansų kontrolės funkcijos:

• a)      specialioji;

• b)     informacinė;

• c)      efektyvioji.

2. Pagal apimtį ir atlikėjus, kontrolė skiriama:

• a)      nuolatinė ir laikina;

• b)      teisėtumo ir veiklos kontrolė;

• c)      vidaus ir išorės kontrolė.

3. Valstybinį auditą atlieka:

• a)      Valstybės kontrolė;

• b)      Savivaldybių kontrolieriai;

• c)      Vidaus audito tarnybos.

4.Valstybinio audito rūšis:

• a)      Teisėtumo auditas;

• b)      Finansinių ataskaitų auditas;

• c)      Valdymo auditas;

• d)     Nėra teisingo atsakymo.

5. Finansų kontrolę įgyvendinančių institucijų sistema sudaro:

• a)      Vidaus audito ir išorės audito institucijos;

• b)      Nepriklausomos audito įstaigos;

• c)      Specializuotos ir nespecializuotos institucijos.

6. Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamos mokestinės kontrolės formos yra:

• a)      Mokestinis tyrimas;

• b)      Mokestinis auditas;

• c)      Revizija;

• d)     Nėra teisingo atsakymo.

7. Kuri iš toliau išvardintų institucijų nėra specializuotos kontorlės institucijos?

• a) Lietuvos bankas

• b) Savivaldybės kontrolierius

• c) Lietuvos Respublikos finansų ministerija

• d) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

• e) Teisingi atsakymai b), c) ir d).

• f) Teisingi atsakymai a) ir c).

• g) Nėra teisingo atsakymo

9 TEMA.PINIGŲ IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ TEISĖ

1. Užsienio valiuta - tai:

• a) bet kurios užsienio valstybės ar užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta

• b) valstybių, su kuriomis valstybė turi sienas, nacionalinė valiuta kitos valiutos atžvilgiu

• c) valiuta, kurios emisiją vykdo šalies centrinis bankas

2. Litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą keičia (perka, parduoda):

• a) tik Lietuvos Respublikoje veikiantys komerciniai bankai (pvz., SEB bankas, AB Swedbank, ir kt.).

• b) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, kai tai yra susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu.

• c) tik Lietuvos bankas, kaip šalies centrinis bankas, kuriam suteikta pinigų emisijos teisė.

• e) užsienio valiutas į litus turi teisę keisti bet kuri kredito įstaiga, tuo tarpu litus į užsienio valiutą - tik kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas).

• f) kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas) ir elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su elektroninių pinigų leidimu.

3.  Kas gali nustatyti užsienio valiutos keitimo (pirkimo, pardavimo) tvarką?

• a) kiekvienas komercinis bankas nustato savo tvarką;

• b) Lietuvos Respublikos Vyriausybė

• c) Lietuvos bankas

4. Užsienio valiuta Lietuvos Respublikos gali būti naudojama:

• a) tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais;

• b) tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams grynaisiais ir negrynaisiais pinigais;

• c) negali būti naudojama mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais.

5.  Europos Sąjungos valiuta euras gali būti naudojama Lietuvoje:

• a) tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais;

• b) tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams grynaisiais ir negrynaisiais pinigais;

• c) negali būti naudojama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, kadangi euras Lietuvos nacionalinės valiutos atžvilgiu yra užsieinio valiuta.

10 TEMA. PRIVALOMOJO DRAUDIMO TEISINIAI SANTYKIAI

 

1. Valstybinis socialinis draudimas - tai:

• a) socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraus­tiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

• b) socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai kompensuojamos apdraus­tiesiems asmenims ir jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos.

• c) socialinės apsaugos sistema, kurios priemonėmis  iš dalies kompensuojamos apdraus­tiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

2. Privalomasis sveikatos draudimas - tai:

• a) valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, LR sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

• b) valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

• c) valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, LR sveikatos draudimo įstatymo ir LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

3. Privalomasis sveikatos draudimas gali būti šių rūšių:

• a) tik privalomas

• b) privalomas ir savanoriškas

• c) savanoriškas ir papildomasis

4. Kuris iš toliau pateiktų draudimų nepriklauso valstybiniam socialiniam draudimui:

• a) privalomasis sveikatos draudimas+

• b) ligos ir motinystės+

• c) nedarbo+

• d) profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe+

• e) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų