17. Socialinis suvokimas

Suvokimas - tai procesas, kurio metu žmogaus psichika stimulus organizuoja į reikšmingus modelius.

Socialinis suvokimas - tai žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas.

Suvokimą įtakoja:

1. Individo asmeninės savybės (nuostatos, poreikiai, motyvai, interesai, patirtis, lūkesčiai, psichologinės asmenybės charakteristikos);

2. Stebimo objekto savybės (fizinė aplinka, fizinės savybės. Pvz. Grupėje garsiai kalbančius pastebėsime greičiau, nei tylenius);

3. Situacija;

4. Kontekstas (socialinė ir kultūrinė aplinka).

18. Socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys

Socialinio suvokimo ypatybės ( klaidos, efektai):

1. Atribucijos klaida;

2. Nuostatos

3. Pirmojo įspūdžio efektas;

4. Stereotipai;

5. Halo arba aureolės efektas;

6. Fizinis patrauklumas;

7. Tariamas panašumas;

8. Suvokimo selektyvumas;

9. Konformizmas (grupės nuomonės palaikymas, atsisakant savosios- prisitaikymas).

Atribucijos teorija(1)

Siekiant paaiškinti, kodėl mes skirtingai vertiname žmones priklausomai nuo to, kokią prasmę priskiriame konkrečiam poelgiui, buvo pasiūlyta atribucijos (priskyrimo) teorija. Iš esmės ši teorija teigia, kad stebėdami asmens elgesį bandome nuspręsti, ar jį sukėlė vidinės ar išorinės priežastys. Vidinių priežasčių sukelti poelgiai yra tokie, kuriuos žmogus gali pats kontroliuoti. Išorinių priežasčių sukeltus poelgius lemia išorės sąlygos; tai yra manoma, kad situacija privertė žmogų vienaip ar kitaip pasielgti. Jei kuris nors jūsų darbuotojas pavėlavo į darbą, ši jo pavėlavimą galite priskirti tam, kad darbuotojas linksminosi iki paryčių ir dėl to pramiegojo. Tai būtų vidinėmis priežastimis grindžiama interpretacija. Tačiau jei darbuotojo pavėlavimą susiesite su didele autoavarija, sukėlusia transporto kamštį kelyje, kuriuo jis paprastai važiuoja į darbą, darbuotojo poelgį aiškinsite išorinėmis priežastimis. Būdami stebėtojais, esame linkę daryti prielaidą, kad kitų žmonių elgesį sąlygoja vidinės priežastys, tačiau savo elgesį dažnai mėgstame perdėtai aiškinti išorinėmis priežastimis.

Priežasčių priskyrimas gali labai skirtis priklausomai nuo to, kaip interpretuosime veiksmų

• išskirtinumą,

• suderinamumą

• pastovumą.

Išskirtinumas parodo, ar žmogus skirtingose situacijose elgiasi skirtingai. Reikia išsiaiškinti, ar poelgis yra neįprastas. Jei taip, stebėtojas tokį poelgį bus linkęs aiškinti išorinėmis priežastimis. Jei šis poelgis nėra unikalus, greičiausiai bus aiškinamas vidinėmis priežastimis.

Jei kiekvienas, atsidūręs panašioje situacijoje, reaguoja į ją taip pat, galime pasakyti, kad toks elgesys rodo suderinamumą. Pavėlavusio darbuotojo poelgis atitiks šį kriterijų, jei visi tuo keliu važiavę darbuotojai taip pat pavėlavo. Žiūrint iš atribucijos perspektyvos, jei suderinamumas yra didelis, tikriausiai darbuotojo pavėlavimą priskirsite išorinėms priežastims; o jei kiti tuo pačiu keliu važiavę darbuotojai į darbą atvyko laiku, padarysite išvadą, kad to darbuotojo vėlavimą sukėlė vidinės priežastys.

Stebėtojas asmens veiksmuose ieško pastovumo. 10 minučių vėlavimas į darbą nebus traktuojamas vienodai, jei vienam darbuotojui tai yra neįprastas atvejis (jis kelis mėnesius nevėlavo į darbą), tuo tarpu kitam - įprastas reiškinys (jis vėluoja į darbą du tris kartus per savaitę). Kuo pastovesnis yra elgesys, tuo labiau stebėtojas yra linkęs jį priskirti vidinėms priežastims.

Fundamentalia atribucijos klaida vadinama situacija, kai spręsdami apie kitų žmonių elgesį, mes esame linkę sumenkinti išorinių veiksnių įtaką ir perdėtai vertinti vidinių arba asmeninių veiksnių poveikį.

Žmonės taip pat turi tendenciją savo sėkmę priskirti tokiems vidiniams veiksniams kaip gebėjimas ar pastangos, tuo tarpu už nesėkmę kaltinti išorinius veiksnius. Tai vadinama savanaudišku tendencingumu, ir juo remiantis galima daryti išvadą, kad aptariant darbuotojų veiklos rezultatus, aptariamasis tikriausiai iškreips pastabas priklausomai nuo to, ar jos bus teigiamos, ar neigiamos.

Žmonės negali suvokti visko, ką jie stebi, todėl naudojasi selektyvumu(8), t. y. priima duomenis dalimis. Tačiau šias dalis jie pasirenka neatsitiktinai; pasirenka selektyviai - priklausomai nuo stebėtojo interesų, išsilavinimo, patirties ir nuostatų. Selektyvus suvokimas leidžia „greitai perskaityti" kitus žmones, tačiau čia kyla rizika, kad vaizdas bus netikslus.

Lengva įvertinti kitus, jei padarysime prielaidą, kad jie yra panašūs į mus. Dėl tariamojo panašumo(7) arba „toks pat kaip aš" efekto šio vertinimo rezultatams didesnę įtaką turi tai, koks yra stebėtojas, o ne stebimas asmuo. Darantieji prielaidą, kad kiti yra panašūs į juos, bus teisūs tik tada, kai vertins iš tiesų panašius į save. Visais kitais atvejais jie klys.

Kai ką nors vertiname remdamiesi savo supratimu apie grupę, kuriai tas asmuo priklauso, taikome pagreitintą vertinimo būdą, vadinamą stereotipizacija(4). Tvirtinimai, jog „vedę žmonės yra stabilesni darbuotojai nei nevedę" arba „profsąjungų nariai nori gauti viską už nieką", - tai stereotipų pavyzdžiai. Stereotipai padeda tiksliai vertinti tiek, kiek jie gali apibendrinti realius faktus. Tačiau iš tiesų daugelis stereotipų neturi realaus pagrindo, - tokiais atvejais stereotipai iškreipia vertinimą.

Kai susidarome bendrą įspūdį apie žmogų pagal vieną jo savybę, pavyzdžiui, intelektą, draugiškumą ar išvaizdą, tada pasireiškia aureoles efektas(5). Nėra nieko keista, kad aureolės efektas pasireikštų per atrankos interviu. Vedančiam interviu netvarkingai apsirengęs kandidatas į rinkos tyrimo specialisto pareigas gali pasirodyti esąs neatsakingas asmuo, kuris neprofesionaliai elgiasi ir pasižymi labai menkais sugebėjimais, kai iš tiesų kandidatas gali būti labai atsakingas, profesionalus ir kompetentingas žmogus. Čia vienintelis požymis - išvaizda – užgožė kitas savybes, todėl interviu vedėjas susiformavo neigiamą bendrą nuomonę apie asmenį.

Dažniausios socialinio suvokimo klaidų priežastys:

1. Trūksta informacijos;

2. Pasiekia prieštaringa informacija;

3. Išankstinė informacija formuoja nuostatas ir sudaro sąlygas vėlesnės informacijos suvokimo iškraipymams;

4. Individas nesugeba atsiriboti nuo patirties;

5. Nekritiškai priimami kultūriniai skirtumai.