13. Nuostatų ir elgesio ryšys

Ankstyvuosiuose ryšio tarp nuostatų ir elgesio tyrimuose buvo daroma prielaida, kad nuostatas ir elgesį sieja priežastinis ryšys, tai yra žmonių nuostatos lemia jų elgesį. Sveikas protas taip pat teigia, jog egzistuoja šitoks priežastinis ryšys. Argi ne logiška, kad žmonės žiūri tas televizijos laidas, kurios jiems patinka, arba kad darbuotojai vengia nemalonių užduočių?

Tačiau dvidešimtojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje peržiūrėjus tyrimų rezultatus buvo suabejota šiuo nuostatų ir elgesio ryšiu. Įvertinęs daugelį studijų, skirtų nuostatų - elgesio ryšiui, apžvalgininkas padarė išvadą, kad nuostatos nėra susijusios su elgesiu arba geriausiu atveju tik menkai susijusios. Vėlesni tyrimai parodė, jog iš tiesų yra apčiuopiamas ryšys, jei atsižvelgiama į sąlygojančius nenumatytus atvejus.

Viena, kas padidina mūsų galimybes pastebėti reikšmingą nuostatų - elgesio ryšį, tai nagrinėti ir konkrečias nuostatas, ir konkretų elgesį. Viena kalbėti apie asmens nuostatą „jausti socialinę atsakomybę", o kita apie nuostatą „paaukoti 25 dolerius Nacionalinei išsėtinės sklerozės draugijai". Juo konkretesnę nuostatą vertiname ir juo konkrečiau identifikuojame su ja susijusį elgesį, tuo didesnė tikimybė, kad galėsime atskleisti nuostatų ir elgesio ryšį.

Dar vienas sąlygojantis veiksnys - elgesio socialiniai suvaržymai. Neatitikimai tarp nuostatų ir elgesio gali atsirasti, kai socialinis spaudimas individui vienaip ar kitaip elgtis turi išskirtinę galią. Pavyzdžiui, grupių spaudimu galima paaiškinti, kodėl darbuotojas, turintis tvirtą antiprofsąjungišką nuostatą, lankosi profsąjungų steigimo susirinkimuose.

Suprantama, nuostatos ir elgesys gali nesiderinti ir dėl kitų priežasčių. Tam tikru laikotarpiu žmonės gali laikytis prieštaringų nuostatų, nors, kaip jau esame pastebėję, gali egzistuoti spaudimas ieškoti darnos. Be to, elgesį lemia ne vien tik nuostatos. Tačiau teisinga būtų pasakyti, kad, nepaisant visų išpuolių, dauguma nuostatų –e lgesio studijų duoda teigiamus rezultatus, - kitaip tariant, nuostatos iš tiesų daro įtaką elgesiui.

14. Nuostatų formavimas (-sis). (paskaita plius žiūrėt aukščiau, kur parašyta apie pasitenkinimą darbu)

Nuostatos formuojasi priklausomai nuo išorinių aplinkybių: jei aplinkybės svarbios, mes nuostatas pritaikome prie jų. Jei žmogus supranta, kad elgiasi blogai, tai jį dar galima pakeisti.

Nuostatos formuojasi per elgesį.

15, 16. Suvokimo atranka ir aplinkos įtaka suvokimui

Suvokimas- tai procesas, kurio metu žmonės sutvarko ir interpretuoja savo jutiminius įspūdžius, kad aplinkai galėtų suteikti prasmę.

Aplinka nuolat yra dinamiška ir įvairialypė, todėl suvokimo procesas yra sudėtingas. Žmonės negali suvokti visko, ką jie stebi, todėl naudojasi selektyvumu, t.y. priima duomenis dalimis. Tai, kam žmogus skiria didžiausią dėmesį suvokimo metu, yra suvokimo atranka.

Siekiant paaiškinti, kodėl skirtingai vertiname žmones priklausomai nuo to, kokią prasmę priskiriame konkrečiam poelgiui, buvo pasiūlyta ATRIBUCIJOS teorija, kuri teigia, kad stebėdami asmens elgesį bandome nuspręsti, ar jį sukėlė vidinės ar išorinės priežastys.(vidinių priežasčių sukelti poelgiai yra tokie, kuriuos žmogus gali pats kontroliuoti; išorinių priežasčių sukeltus poelgiu lemia išorės sąlygos, t.y. manoma, kad situacija privertė žmogų vienaip ar kitaip pasielgti).

Sprendimas priklauso nuo 3 veiksnių:

• Išskirtinumas. Parodo, ar žmogus skirtingose situacijose elgiasi skirtingai. Norima išsiaiškinti, ar poelgis yra neįprastas. Jei taip, tai stebėtojas poelgį bus linkęs vertinti išorinėmis priežastimis.

• Suderinamumas. Ar kiekvienas, atsidūręs panašioje situacijoje, reaguoja į ją taip pat. Jei suderinamumas didelis, dažniausiai poelgis bus priskirtas išorinėms priežastims.

• Pastovumas. Ar ilgesnį laiko tarpą žmogus visada reaguoja taip pat. Juo elgesys pastovesnis, juo labiau stebėtojas yra linkęs jį priskirti vidinėms priežastims.

Faktas, kad žmonės tą patį dalyką gali suvokti skirtingai. Formuojant suvokimą, įtakos turi daugelis veiksnių. Suvokimą įtakoja:

1. Suvokiančiojo asmeninės savybės (nuostatos, poreikiai, motyvai, interesai, patirtis, lūkesčiai, psichologinės asmeninės charakteristikos).

2. Stebimo objekto savybės (fizinė aplinka, fizinės savybės).Pvz. grupėje garsiau kalbančiu žmones greičiau pastebėsime nei tylesnius.

3. Situacija (į objektus negalima žiūrėti izoliuotai).

4. Kontekstas (socialinė ir kultūrinė aplinka).