
- •1 Tema. Organizacinės elgsenos įvadinės sąvokos ir teoriniai pagrindai.
- •1. Organizacijos, grupės, valdžios ir vadovavimo sąvokų apibrėžimo problematika
- •Valdžia ir vadovavimas
- •2, 3. Organizacinės elgsenos (oe) samprata. Oe apibrėžimas, tikslas, sritis, ryšys su kitais mokslais.
- •4. Oe istorinės ištakos: demografiniai pokyčiai, globalizacija, prekių ir paslaugų kokybės poreikis
- •5. Oe tyrimo metodologija
- •2 Tema. Individas organizacijoje
- •1. Asmenybė ir individualūs skirtumai.
- •2. Asmenybės formavimąsi įtakojantys elementai.
- •4. Intelektas
- •5. Intelekto rūšys
- •3 Pagrindiniai kriterijai, leidžiantys spręsti apie individo intelekto lygį:
- •6. Intelektas ir sėkmė profesinėje veikloje
- •7. Lyčių intelektinės veiklos skirtumai
- •8. Asmenybių tipologijos
- •Ekstravertiškumu,
- •Nuolaidumu,
- •Stropumu,
- •Asmenybės tipo bei darbo produktyvumo ir kokybės sąsajos
- •9. Asmenybės ir darbo suderinamumas.
- •10. Vertybės ir jų rūšys
- •Vertybių rūšys
- •11. Užslėptas vertybių poveikis darbo efektyvumui
- •12. Nuostatų prigimtis ir funkcijos
- •13. Nuostatų ir elgesio ryšys
- •15, 16. Suvokimo atranka ir aplinkos įtaka suvokimui
- •17. Socialinis suvokimas
- •18. Socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys
- •19. Kaip išvengti socialinio suvokimo klaidų
- •20. Socialinis suvokimas ir nuostatos organizacijos kontekste
- •21. Išmokimas
- •22. Emocijos ir veiklos efektyvumas. 23. Emocijų rūšys.
- •3 Tema. Motyvavimas kaip darbuotojų elgsenos formavimo pagrindas
- •1. Motyvacijos ir motyvavimo sampratos
- •3. Motyvų konfliktai
- •4. Motyvavimo metodai
- •X ir y teorijų palyginimas
- •Bendradarbiavimo motyvacinio metodo taikymas
- •5. Darbo įvertinimo ir atlyginimo problemos
- •6. Motyvavimo programos organizacijoje
- •1. Tikslinis valdymas. ( mbo)
- •3. Darbuotojų pripažinimo programos.
- •4 Tema. Grupės organizacijoje
- •1.Grupės samprata organizacijoje
- •Formalios grupės organizacijoje
- •2. Grupių organizacijose tyrimai: Hawtorn‘o ir Ash‘o eksperimentai
- •Grupių vystimosi stadijos
- •5. Grupinės elgsenos determinantės: grupės dydis, normos, lojalumas, statusas.
- •6. Grupių charakteristika.
- •Grupės vertybės ir normos
- •Sugebėjimas dirbti drauge arba darna;
- •7. Grupinio elgesio ypatybės (efektai)
- •8. Konformizmo pasekmės organizacijai: Sherif‘o, Ash‘o, Milligramm‘o eksperimentai.
- •9. Grupinio elgesio kontrolės galimybės
- •Vadovas gali/privalo:
- •10. Grupės narių vaidmenys: Belbin‘o grupės narių vaidmenų tipologijos
- •Vaidmenys grupėje pagal Belbiną:
- •11. Vaidmenų konfliktas
- •5 Tema. Komandų formavimas organizacijoje.
- •1. Komandos samprata
- •2. Grupės ir komandos sąvokų skirtumai
- •Komandų rūšys
- •Komandos formavimo prielaidos
- •Komandos narių funkcijos
- •Išvados vadovui
Ekstravertiškumu,
Nuolaidumu,
Stropumu,
emociniu stabilumu – atspindi gebėjimą atsispirti stresui.
atvirumu patirčiai – apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi naujovėmis.
Šių savybių variacijos nulemia asmenybės charakteristiką.
Pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus. Pagal kitas savybes prognozavimas priklausė nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus ir nuo profesinės grupės.
Šešių asmenybės tipų modelis pagal J.L. Holland. Jo esmė: darbuotojo pasitenkinimas darbu, veiklos efektyvumas ir polinkis mesti darbą priklauso nuo to, kaip asmenybė sutampa su profesine aplinka. Teorijos autorius išskiria šiuos asmenybių tipus: realistinis, tiriamasis, socialinis, reguliuojamas taisyklių, iniciatyvus, meniškas.
A/B tipo asmenybių teorija, teigianti, kad A tipo žmonės linkę rungtyniauti, laimėti, yra orientuoti į greitus rezultatus ir sėkmingą karjerą, o B tipo atstovai yra atsipalaidavę, siekia darbinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei kokybės.
Organizacinei darbuotojo elgsenai taip pat turi poveikį tai, kaip stipriai yra išreikštos tokios darbuotojo savybės kaip:
makiavelizmas. Makiaveliškas asmuo linkęs manipuliuoti, išlaikyti distanciją, mano, kad tikslas pateisina priemones. Tokie asmenys gali užsiimti neetiška veikla. Tinka profesijoms, kur reikia derėtis, už laimėjimą atlyginama ir pan.
teigiamas arba neigiamas savęs vertinimas. Asmenys su maža saviverte linkę ieškoti kitų pritarimo, įvertinimo. Žmonės su didele saviverte yra labiau patenkinti savo darbu.
polinkis rizikuoti. Labiau linkę rizikuoti asmenys priima sprendimus greičiau ir su mažiau informacijos.
didesnis pasitikėjimas savimi ar likimu. Priklauso nuo to, kur yra kontrolės centras – viduje ar išorėje. Tie, kurių kontrolės centras išorėje yra mažiau patenkinti darbu, mažiau jam atsidavę, labiau linkę kaltę versti kitiems nei tie, kurių kontrolės centras viduje (mano, kad patys yra savo likimo kalviai).
Savikontrolė. Asmenys, turintys stiprią savikontrolę, sugeba skirtingose situacijose elgtis skirtingai. Turintys silpną savikontrolę yra nuoseklūs.
Asmenybės tipo bei darbo produktyvumo ir kokybės sąsajos
Asmenybių tipų klasifikavimo sistemos yra taikomos darbuotojo asmenybės tipui nustatyti, siekiant tam tikrai darbo vietai parinkti kuo tinkamesnį darbuotoją, o taip pat tam tikram darbuotojui pritaikyti darbo vietą pagal jo prigimtines asmenybės savybes bei poreikius.
9. Asmenybės ir darbo suderinamumas.
Pagal šešių asmenybės tipų modelį: darbuotojo pasitenkinimas darbu ir polinkis jį palikt priklauso nuo to, kokiu laipsniu žmogaus asmenybė sutampa su profesine aplinka.
Realistinis – teikia pirmenybę fizinei veiklai, kuri reikalauja įgūdžių, jėgos ir koordinacijos. (mechanikas, žemdirbys);
Tiriamasis – mąstyti, tvarkyti, suprasti (Biologas, ekonomistas, matematikas, reporteris);
Socialinis – padėti kitiems, juos mokyti (soc. Darbuotojas, mokytojas, psichologas);
Konvencionalus – teikia pirmenybę taisyklių reguliuojamai, organizuotai ir nedviprasmiškai veiklai (buhalteris, banko kasininkas, kanceliarijos darbuotojas);
Iniciatyvus – teikia pirmenybę žodinei veiklai, siekia paveikti kitus ir įgyti valdžią
(teisininkas, nekilnojamojo turto agentas, ryšių su visuomene specialistas);
Meniškas – teikia pirmenybę neapibrėžtai ir nesistemingai veiklai, kur gali
pasireikšt kūrybingumas (tapytojas, muzikantas, rašytojas, interjero specialistas).
Kuo arčiau du laukai ar polinkiai, tuo labiau jie suderinti, šalia esantys panašūs, o
priešais – skirtingi. Asmenys, priklausantys vienam tipui gali dirbti darbą tinkantį
gretimiems tipams, bet netinkami priešais esantiems tipams.