6. Intelektas ir sėkmė profesinėje veikloje

Mokslininkas Hanteris 1986 metais padarė išvadą apie intelekto lygio ir sėkmės profesinėje veikloje ryšį. Pagal jį, aukšto intelekto individai greičiau mokosi ir išmoksta, įgytas žinias gali tiksliau, racionaliau, greičiau pritaikyti savo veikloje, dėl to jų darbas gali tapti našesnis. Tačiau tam tokiems žmonėms būtina motyvacija. Asmuo, būdamas aukšto intelekto lygio, tačiau visiškai nesuinteresuotas ir nemotyvuotas gerai atlikti savo darbo, profesinėje veikloje nesiskirs nuo žemesnio intelekto individo. Pastarasis, norėdamas pasiekti gerų rezultatų darbe, turi įdėti daug pastangų, jam reikia ilgesnio laiko, kad susiformuotų darbo įgūdžiai. Specifinių žinių įgijimas, atgaminimas, darbo specifikos perpratimas siejasi su patirtimi, susiformavusiais įgūdžiais, o ne su intelektu.

Intelekto lygiai:

• 90 IQ – vidutiniškai žemas intelektas (kirpėjai, vairuotojai, siuvėjai...)

• 100 IQ – vidutiniškai aukštas intelektas

• 120 IQ – aukštas intelektas (mokytojai, dėstytojai, inžinieriai...)

Aukšto intelekto asmuo gali dirbti ir protinį, ir fizinį darbą. Tačiau paprastai aukšto intelekto žmonės tik fizinių pastangų reikalaujančiame darbe negali realizuoti savęs, neturi tobulėjimo galimybių. Mažiau intelektualus žmogus gali dirbti sudėtingą darbą, tačiau neilgai, nes toks darbas reikalaus per daug pastangų ar laiko įgyti reikiamus sugebėjimus.

„Skurdo ciklas“ – teorija, nagrinėjanti panašaus intelekto lygio individų jungimąsi tarpusavy, „suėjimą“ į tą patį socialinį sluoksnį.

7. Lyčių intelektinės veiklos skirtumai

Švedijos mokslininkų teigimu, ryškūs intelekto skirtumai tarp moterų ir vyrų neegzistuoja, tačiau supanti aplinka gali turėti įtakos intelekto skirtumams. Prof. Beili teigimu ( 20 a. pab.) įtakos turi ir auklėjimas.

Tiek vyrai, tiek moterys yra orientuoti į sėkmę. Moterys elgiasi racionaliau, prisitaikydamos prie aplinkos, o vyrai dažniau kovoja.

Švedijoje atliktas tyrimas su klase, siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų berniukams iš prigimties labiau būdingas matematinis intelektas, o mergaitėms – verbalinis, ar tai priklauso nuo aplinkos. Berniukai buvo giriami ir skatinami už gerai išspręstus matematikos uždavinius, o mergaitės – už literatūrinius darbus. Po tam tikro laiko, atlikus testus, berniukai tikrai geriau nei mergaitės sprendė matematikos uždavinius, o mergaitės – buvo pranašesnės literatūroje.

8. Asmenybių tipologijos

Asmenybių tipų klasifikavimo sistemos

Myers - Briggso asmenybių klasifikavimo sistema (MBTI – Myers/Briggs Type Indicator). Ji remiasi asmenybės tipo nustatymo testu, leidžiančiu žmones skirstyti į šias priešingomis savybėmis pasižyminčias grupes:

- Intravertai - ekstravertai;

- Jaučiantys - intuityvūs;

- Mąstytojai - jausmingieji;

- Suvokiantys - sprendžiantys.

Dauguma sėkmingų verslininkų yra intuityvūs mąstytojai.

Didžiojo penketo modelis (Five-factor model) remiasi penkiomis pagrindinėmis asmenybės savybėmis: