- •1 Tema. Organizacinės elgsenos įvadinės sąvokos ir teoriniai pagrindai.
- •1. Organizacijos, grupės, valdžios ir vadovavimo sąvokų apibrėžimo problematika
- •Valdžia ir vadovavimas
- •2, 3. Organizacinės elgsenos (oe) samprata. Oe apibrėžimas, tikslas, sritis, ryšys su kitais mokslais.
- •4. Oe istorinės ištakos: demografiniai pokyčiai, globalizacija, prekių ir paslaugų kokybės poreikis
- •5. Oe tyrimo metodologija
- •2 Tema. Individas organizacijoje
- •1. Asmenybė ir individualūs skirtumai.
- •2. Asmenybės formavimąsi įtakojantys elementai.
- •4. Intelektas
- •5. Intelekto rūšys
- •3 Pagrindiniai kriterijai, leidžiantys spręsti apie individo intelekto lygį:
- •6. Intelektas ir sėkmė profesinėje veikloje
- •7. Lyčių intelektinės veiklos skirtumai
- •8. Asmenybių tipologijos
- •Ekstravertiškumu,
- •Nuolaidumu,
- •Stropumu,
- •Asmenybės tipo bei darbo produktyvumo ir kokybės sąsajos
- •9. Asmenybės ir darbo suderinamumas.
- •10. Vertybės ir jų rūšys
- •Vertybių rūšys
- •11. Užslėptas vertybių poveikis darbo efektyvumui
- •12. Nuostatų prigimtis ir funkcijos
- •13. Nuostatų ir elgesio ryšys
- •15, 16. Suvokimo atranka ir aplinkos įtaka suvokimui
- •17. Socialinis suvokimas
- •18. Socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys
- •19. Kaip išvengti socialinio suvokimo klaidų
- •20. Socialinis suvokimas ir nuostatos organizacijos kontekste
- •21. Išmokimas
- •22. Emocijos ir veiklos efektyvumas. 23. Emocijų rūšys.
- •3 Tema. Motyvavimas kaip darbuotojų elgsenos formavimo pagrindas
- •1. Motyvacijos ir motyvavimo sampratos
- •3. Motyvų konfliktai
- •4. Motyvavimo metodai
- •X ir y teorijų palyginimas
- •Bendradarbiavimo motyvacinio metodo taikymas
- •5. Darbo įvertinimo ir atlyginimo problemos
- •6. Motyvavimo programos organizacijoje
- •1. Tikslinis valdymas. ( mbo)
- •3. Darbuotojų pripažinimo programos.
- •4 Tema. Grupės organizacijoje
- •1.Grupės samprata organizacijoje
- •Formalios grupės organizacijoje
- •2. Grupių organizacijose tyrimai: Hawtorn‘o ir Ash‘o eksperimentai
- •Grupių vystimosi stadijos
- •5. Grupinės elgsenos determinantės: grupės dydis, normos, lojalumas, statusas.
- •6. Grupių charakteristika.
- •Grupės vertybės ir normos
- •Sugebėjimas dirbti drauge arba darna;
- •7. Grupinio elgesio ypatybės (efektai)
- •8. Konformizmo pasekmės organizacijai: Sherif‘o, Ash‘o, Milligramm‘o eksperimentai.
- •9. Grupinio elgesio kontrolės galimybės
- •Vadovas gali/privalo:
- •10. Grupės narių vaidmenys: Belbin‘o grupės narių vaidmenų tipologijos
- •Vaidmenys grupėje pagal Belbiną:
- •11. Vaidmenų konfliktas
- •5 Tema. Komandų formavimas organizacijoje.
- •1. Komandos samprata
- •2. Grupės ir komandos sąvokų skirtumai
- •Komandų rūšys
- •Komandos formavimo prielaidos
- •Komandos narių funkcijos
- •Išvados vadovui
4. Intelektas
Intelektas (lot. Intellectus – suvokimas, supratimas, pažinimas, prasmė) arba protas – tai gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsajas.
Remiantis JAV psichologu D. Veksleriu, intelekto tiksliai apibrėžti neįmanoma, jį galima vertinti tik iš jo pasireiškimų. Intelektas – tai individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje bei neįprastose situacijose. Tai apima visas psichikos veiklos sritis.
Dėl intelekto kilmės ilgai vyravo dvi skirtingos nuomonės. Viena – intelektas griežtai paveldimas bruožas: žmogus gimsta protingas arba ne. Kita – intelektas susijęs su suvokimo greičiu ar sugebėjimu reaguoti į išorės stimulus (išmokimas, pritaikymas prie aplinkos). Šiuo metu palaikoma šių teorijų sintezė, t. y. intelektui įtakos turi ir genai, ir supanti aplinka, kurioje žmogus vystosi.
Taigi intelektas tai:
asmenybės sudedamoji dalis;
individo adaptacinė veikla, orientavimasis aplinkoje;
sugebėjimas savarankiškai mąstyti ir spręsti;
gebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias;
aukščiausios proto galios.
5. Intelekto rūšys
Mokslininkai suvokė, jog kalbėti apie vientisą intelektą, neatsižvelgiant į visumą skirtingų užduočių, kurias tenka spręsti žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose, būtų klaidinga. Pvz., gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko būtų gana sudėtinga ir gal nebūtų teisinga. Kiekvienas individas savo kasdieniniame gyvenime veikia savitai, veikloje jam reikalingi skirtingi sugebėjimai. Taigi buvo išskirtos atskiros intelekto rūšys:
verbalinis (kalbinis, žodinis) – gebėjimas lengvai, laisvai, tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis; gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją (rašytojas, lingvistas).
loginis (matematinis): sugebėjimas apibendrinti dėsnius, tiksliai ir greitai operuoti skaičiais, išvesti formules, atlikti aritmetinius veiksmus.
erdvinis: išvystytas gebėjimas erdvėje įsivaizduoti įvairius daiktus ir objektus (architektai, skulptoriai, inžinieriai).
kinestezinis (fizinis, judėjimo): tikslūs, koordinuoti judesiai, jų išmokimas, atkartojimas (sportininkai, šokėjai, gimnastai).
muzikinis. Ši intelekto rūšis būdinga kiekvienam individui, tačiau tam, kad ji pasireikštų, būtinas išorinis poveikis (lavinimas).
vidinis (asmeniškasis) – žinių apie save visuma bei forma. Ypatingas supratimas apie jausmus, santykiai su išorine aplinka (jogas).
socialinis (tarpasmeninis) – sugebėjimas prognozuoti kitų žmonių elgesį skirtingose situacijose, charizmatiniai sugebėjimai.
Mokslinėje literatūroje aptinkamas intelekto klasifikavimas į konkretų ir abstraktų intelektą.
Konkretus – reikalingas kasdieniame gyvenime, t. y. sprendžiant kasdienes užduotis (ėjimas apsipirkti, sąskaitų pildymas, elgesio standartų naudojimas ir pan.);
Abstraktus – tai sugebėjimas suprasti abstrakcijas, operavimas jomis.
3 Pagrindiniai kriterijai, leidžiantys spręsti apie individo intelekto lygį:
aukšto intelekto individas sugeba žodžiais ir sąvokomis išreikšti abstrakcijas.
neaukšto intelekto žmogus nesugeba orientuotis naujoje aplinkoje, adekvačiai reaguoti į ją bei priimti racionalių sprendimų.
aukšto intelekto individas geba suprasti abstrakcijas.
Negalima skirtingų kultūrų individų vertinti pagal tuos pačius kriterijus, pagal tą pačią vertinimo skalę.