2 Tema. Individas organizacijoje
1. Asmenybė ir individualūs skirtumai.
2. Asmenybės formavimąsi įtakojantys elementai.
Tikriausiai didžiausia vertybė, kai vadovas supranta asmenybių skirtingumus, yra ta, kad ją gali panaudoti atrinkdamas darbuotojus. Darbuotojai ateina į organizaciją kaip gana susiformavusios asmenybės. Jų asmenybės turi didelę įtaką elgsenai darbe. Kai žmones apibūdiname tokiomis savybėmis kaip tylus, pasyvus, triukšmingas, agresyvus, ambicingas, lojalus, juos suskirstome į kategorijas pagal asmenybės bruožus. Tad žmogaus asmenybė yra psichologinių savybių kombinacija, kuria remiamės, priskirdami šį žmogų tam tikrai kategorijai.
Viena iš plačiausiai naudojamų asmenybių klasifikavimo sistemų yra vadinama Myers-Briggso tipų indikatoriumi (MBTI). Tai yra 100 klausimų asmenybės testas, kuriame klausiama, kaip žmonės apskritai jaučiasi arba elgiasi konkrečiose situacijose. Pagal atsakymus į testo klausimus žmonės skirstomi į ekstravertus arba intravertus (E arba I), jaučiančius arba intuityvius (S arba N), mąstytojus arba jausmingus (T arba F), suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J). Pagal šią klasifikaciją išskirta 16 asmenybės tipų. (Pvz., E-S-T-J yra organizatoriai. Jie praktiški, realistiški, dalykiški, turi įgimtų gabumų verslui arba mechanikai. Jiems patinka organizuoti ir vykdyti darbus.)
Didžiojo penketo modelis
Jei MBTI stokoja svarių įrodymų, tai šito negalima pasakyti apie penkių veiksnių asmenybės modelį, kuris dažniau vadinamas „Didžiuoju penketu".
Penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savybių pagrindas. Savybės yra šios:
Ekstravertiškumas. Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsnį. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs. Intravertai yra linkę į uždarumą, drovumą ir tylumą.
Nuolaidumas. Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolaidūs žmonės yra paslaugūs, šilti ir patiklūs. Nenuolaidūs žmonės yra šalti, ne-linkę sutikti su kitais ir antagonistiški.
Stropumas. Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsakingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus. Tie, kurių stropumo rodiklis prastas, yra lengvai išblaškomi, neorganizuoti ir nepatikimi.
Emocinis stabilumas. Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispirti stresui. Žmonės, kurių emocinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpinę, apimti depresijos ir nesaugūs.
Atvirumas patirčiai. Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir meniškai jautrūs. Esantieji kitame šio rodiklio skalės gale yra konvencionalūs ir jaučia komfortą gerai pažįstamose situacijose.
Didžiojo penketo tyrimai ne tik pateikė vienodinančią asmenybės struktūrą, bet ir atskleidė svarbius ryšius tarp asmenybės savybių ir darbo rezultatų. Rezultatai parodė, kad pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus.
Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus.
Kiti svarbiausi asmenybės atributai
Buvo pastebėta, kad dar šeši papildomi asmenybės požymiai gali turėti tiesioginį ryšį su organizacinės elgsenos prognoze. Šie požymiai yra: kontrolės centras, makiavelizmas, savivertė, savikontrolė, polinkis rizikuoti ir A tipo asmenybė.
Kontrolės centras yra viduje- šie žmonės yra įsitikinę, kad jie gali kontroliuoti savo likimą. Tų, kurie mano, kad jų gyvenimą kontroliuoja kiti žmonės, kontrolės centras yra išorėje. Esama įrodymų, kad darbuotojai, kurių kontrolės centras yra aiškiai išorėje, mažiau patenkinti savo darbu, labiau atitolę nuo darbo aplinkos ir mažiau atsidavę darbui nei tie, kurių kontrolės centras viduje.
Makiavelizmas- individas moka manipuliuoti, išlaiko emocinę distanciją ir yra įsitikinęs, kad tikslas pateisina priemones. Tuose darbuose, kur reikia turėti derėjimosi įgūdžių žmonės su aiškiai išreikštu makiavelizmu bus produktyvūs.
Savivertė. Žmonės skiriasi pagal tai, kiek jie patys sau patinka ar nepatinka. Moksliniai tyrimai rodo, kad savivertė yra tiesiogiai susijusi su sėkmės lūkesčiais. Mažiau išreikštą savivertę turintys žmonės yra imlesni išorinei įtakai už tuos, kurių savivertė aiškiai išreikšta. Nedidelę savivertę turintys žmonės nori, kad kiti juos teigiamai įvertintų, dėl to jie labiau linkę ieškoti kitų pritarimo, labiau nei tie, kurių savivertė yra didelė, mėgsta pamėgdžioti, derintis prie kitų žmonių įsitikinimų ir elgesio.
Savikontrolės rodiklis. Turintys stiprią savikontrolę žmonės jautriai reaguoja į išorės signalus ir skirtingose situacijose gali elgtis skirtingai. Jie yra chameleonai - geba pasikeisti, kad pritaptų prie situacijos ir paslėptų savo tikrąjį „aš". Antra vertus, pasižymintys silpna savikontrole žmonės yra nuoseklūs. Jie kiekvienoje situacijoje rodo savo tikrąjį charakterį ir nuostatas. Esama įrodymų, kad žmonės su stipria savikontrole linkę atidžiai stebėti kitų elgesį ir geba prisiderinti geriau nei tie, kurių savikontrolės rodiklis silpnas.
Polinkis rizikuoti. Šie asmenys greičiau priima sprendimus ir pasirinkdami naudoja mažiau informacijos nei tie, kurių polinkis rizikuoti yra nedidelis.
A tipo asmenybės be paliovos trokšta pasiekti vis daugiau ir daugiau per vis trumpesnį laiką. Jie yra nekantrūs, nemoka praleisti laisvalaikio ir susikuria gyvenimą, kupiną pačių susigalvotų galutinių terminų. Jie akcentuoja kiekybę, o ne kokybę.
Asmenybė ir nacionalinė kultūra
Didžiojo penketo modelio penkios asmenybės savybės reiškiasi beveik visuose įvairių kultūrų moksliniuose tyrimuose. Tačiau yra tikrai labai daug sutapimų, ypač kalbant apie asmenis iš išsivysčiusių šalių.
Nėra kokių nors bendrų asmenybės tipų, būdingų kuriai nors šaliai. Pavyzdžiui, beveik kiekvienoje kultūroje rasite turinčius stiprų ir menką polinkį rizikuoti. Tačiau šalies kultūra veikia vyraujančius gyventojų asmenybės bruožus.
A tipo asmenybių vyravimą šiek tiek lemia kultūra, kurioje žmogus užauga. Kiekvienoje šalyje yra A tipo asmenybių, tačiau kapitalistinėse šalyse, kur laimėjimai ir materialinė sėkmė labiau vertinami, jų yra daugiau.
Asmenybės ir darbo suderinimas
Akivaizdu, kad žmonių asmenybės skiriasi. Vadovaujantis šia logika, buvo mėginta suderinti asmenybes ir darbus. Labiausiai ištyrinėta asmenybės ir darbo suderinimo teorija yra šešių asmenybės tipų modelis. Šis modelis tvirtina, kad darbuotojo pasitenkinimas darbu ir polinkis jį palikti priklauso nuo to, kokiu laipsniu žmogaus asmenybė sutampa su profesine aplinka.
Realistinis: teikia pirmenybę fizinei veiklai, kuri reikalauja įgūdžių, jėgos ir koordinacijos. Baikštus, nuoširdus, atkaklus, pastovus, prisitaikantis, praktiškas. (Mechanikas, preso operatorius, surinkimo linijos darbininkas, žemdirbys.)
Tiriamasis: teikia pirmenybę veiklai, kur reikia mąstyti, tvarkyti ir suprasti. Analitiškas, originalus, smalsus, nepriklausomas. (Biologas, ekonomistas, matematikas, reporteris.)
Socialinis: teikia pirmenybę veiklai, kur reikia kitiems padėti ir juos ugdyti. Atviras, draugiškas, linkęs bendradarbiauti, supratingas. (Socialinis darbuotojas, mokytojas, patarėjas, psichologas.)
Konvencionalus: teikia pirmenybę taisyklių reguliuojamai, organizuotai ir nedviprasmiškai veiklai. Prisitaikantis, efektyvus, praktiškas, be vaizduotės, nelankstus. (Buhalteris, korporacinis vadovas, banko kasininkas, kanceliarijos darbuotojas.)
Iniciatyvus: teikia pirmenybę žodinei veiklai, kur yra galimybės paveikti kitus ir įgyti valdžią. Pasitikintis savimi, ambicingas, energingas, mėgstantis dominuoti. (Teisininkas, nekilnojamojo turto agentas, ryšių su visuomene specialistas, mažos firmos vadovas.)
Meniškas: teikia pirmenybę neapibrėžtai ir nesistemingai veiklai, kurioje gali pasireikšti kūrybingumas. Turintis vaizduotę, netvarkingas, idealistiškas, emocingas, nepraktiškas. (Tapytojas, muzikantas, rašytojas, interjero specialistas.)
Realistinės orientacijos žmogus, dirbantis realistinį darbą, atsiduria suderinamesnėje situacijoje nei realistinis žmogus, dirbantis tiriamąjį darbą. Realistinis žmogus, dirbantis socialinį darbą, patenka į nesuderinamiausią situaciją.(Žr. schemą). Juo arčiau yra du laukai arba polinkiai, juo labiau jie suderinami. Gretimos kategorijos yra gana panašios, tuo tarpu esančios įstrižai priešingose padėtyse labai skirtingos.
Šešių asmenybės tipų modelio pagrindiniai momentai yra šie: (1) žmonės skiriasi pagal būdingus asmenybės tipus, (2) yra įvairios darbų rūšys ir (3) atsidūrę aplinkoje, kuri dera su jų asmenybės tipu, žmonės turėtų būti labiau patenkinti savo darbu ir mažiau linkę savanoriškai jį palikti nei tie, kurių asmenybės tipas nedera su darbu.
Taigi asmenybė- charakterio bruožų visuma, nulemianti elgesį. Asmenybe ir gimstama, ir tampama. Aplinka turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi.
Įtaką formavimuisi daro:
Genai, prigimtis
Aplinka:
Šeima
Kultūra ir tradicijos
Patirtis.
3. Pagrindiniai asmenybių teorijų tipai: nomotetinė ir ideografinė perspektyvos
Nomotetikai. Labai svarbu genai. Jie lemia asmenybę. Sudarinėja asmenybių testus.
Ideografai. Kiekviena asmenybė – unikumas. Tipologizuoti neįmanoma. Tipologija suvaržo pažinimą. Asmenybė – daugiasluoksnė.