
- •1 Tema. Organizacinės elgsenos įvadinės sąvokos ir teoriniai pagrindai.
- •1. Organizacijos, grupės, valdžios ir vadovavimo sąvokų apibrėžimo problematika
- •Valdžia ir vadovavimas
- •2, 3. Organizacinės elgsenos (oe) samprata. Oe apibrėžimas, tikslas, sritis, ryšys su kitais mokslais.
- •4. Oe istorinės ištakos: demografiniai pokyčiai, globalizacija, prekių ir paslaugų kokybės poreikis
- •5. Oe tyrimo metodologija
- •2 Tema. Individas organizacijoje
- •1. Asmenybė ir individualūs skirtumai.
- •2. Asmenybės formavimąsi įtakojantys elementai.
- •4. Intelektas
- •5. Intelekto rūšys
- •3 Pagrindiniai kriterijai, leidžiantys spręsti apie individo intelekto lygį:
- •6. Intelektas ir sėkmė profesinėje veikloje
- •7. Lyčių intelektinės veiklos skirtumai
- •8. Asmenybių tipologijos
- •Ekstravertiškumu,
- •Nuolaidumu,
- •Stropumu,
- •Asmenybės tipo bei darbo produktyvumo ir kokybės sąsajos
- •9. Asmenybės ir darbo suderinamumas.
- •10. Vertybės ir jų rūšys
- •Vertybių rūšys
- •11. Užslėptas vertybių poveikis darbo efektyvumui
- •12. Nuostatų prigimtis ir funkcijos
- •13. Nuostatų ir elgesio ryšys
- •15, 16. Suvokimo atranka ir aplinkos įtaka suvokimui
- •17. Socialinis suvokimas
- •18. Socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys
- •19. Kaip išvengti socialinio suvokimo klaidų
- •20. Socialinis suvokimas ir nuostatos organizacijos kontekste
- •21. Išmokimas
- •22. Emocijos ir veiklos efektyvumas. 23. Emocijų rūšys.
- •3 Tema. Motyvavimas kaip darbuotojų elgsenos formavimo pagrindas
- •1. Motyvacijos ir motyvavimo sampratos
- •3. Motyvų konfliktai
- •4. Motyvavimo metodai
- •X ir y teorijų palyginimas
- •Bendradarbiavimo motyvacinio metodo taikymas
- •5. Darbo įvertinimo ir atlyginimo problemos
- •6. Motyvavimo programos organizacijoje
- •1. Tikslinis valdymas. ( mbo)
- •3. Darbuotojų pripažinimo programos.
- •4 Tema. Grupės organizacijoje
- •1.Grupės samprata organizacijoje
- •Formalios grupės organizacijoje
- •2. Grupių organizacijose tyrimai: Hawtorn‘o ir Ash‘o eksperimentai
- •Grupių vystimosi stadijos
- •5. Grupinės elgsenos determinantės: grupės dydis, normos, lojalumas, statusas.
- •6. Grupių charakteristika.
- •Grupės vertybės ir normos
- •Sugebėjimas dirbti drauge arba darna;
- •7. Grupinio elgesio ypatybės (efektai)
- •8. Konformizmo pasekmės organizacijai: Sherif‘o, Ash‘o, Milligramm‘o eksperimentai.
- •9. Grupinio elgesio kontrolės galimybės
- •Vadovas gali/privalo:
- •10. Grupės narių vaidmenys: Belbin‘o grupės narių vaidmenų tipologijos
- •Vaidmenys grupėje pagal Belbiną:
- •11. Vaidmenų konfliktas
- •5 Tema. Komandų formavimas organizacijoje.
- •1. Komandos samprata
- •2. Grupės ir komandos sąvokų skirtumai
- •Komandų rūšys
- •Komandos formavimo prielaidos
- •Komandos narių funkcijos
- •Išvados vadovui
Komandos formavimo prielaidos
Formuojant komandą, svarbiausi yra šie aspektai:
Narių atranka. Komandos nariams svarbiausi bendravimo ir techniniai įgūdžiai; Kai kurie žmonės iš karto turi pakankamai bendravimo su kitais įgūdžiu, kad taptų efektyviais komandos žaidėjais. Samdydami komandos narius, vadovai turėtų užsitikrinti, kad kandidatai galės atlikti savo vaidmenį komandoje bei turės pakankamai techninių įgūdžių atlikti darbą.
Daugelis kandidatų, kurie buvo auklėjami individualų indeli vertinančioje socialinėje aplinkoje, neturi įgūdžių dirbti komandoje. Susidūrę su tokiais kandidatais, vadovai gali rinktis vieną iš trijų variantų:
Kandidatai gali būti mokomi „tapti komandos žaidėjais".
paskirti kandidatą į organizacijos padalinį, kuriame nėra komandų (jei toks padalinys yra),
arba nesamdyti kandidato.
(-)Reikia numatyti, kad organizacijoje, nusprendusioje pertvarkyti darbų struktūrą komandų pagrindu, kai kurie darbuotojai nenorės tapti komandų nariais, todėl bus neįmanoma jų išmokyti. Šie žmonės paprastai tampa organizacijos pertvarkymo į komandas aukomis.
Mokymas. Ypač naudingi konkretūs pratimai problemų sprendimo, komunikavimo, derybų, konfliktų valdymo įgūdžiams gerinti. Nemaža dalis žmonių, išauklėtų akcentuojant individualius laimėjimus, gali būti mokomi ir tapti komandos žaidėjais. Mokymo specialistai duoda pratimus, kurie leidžia darbuotojams patirti darbo komandoje teikiamą pasitenkinimą. Paprastai mokymo specialistai siūlo darbuotojams praktinius seminarus, padedančius tobulinti problemų sprendimo, komunikavimo, derybų, konfliktu valdymo, globėjiškus ir grupės stiprinimo įgūdžius.
Atlygis. Atlygio sistema turėtų skatinti komandos narius dirbti kartu, o ne konkuruoti. Pavyzdžiui, įmonėje buvo įdiegta tokia atlygio struktūra, kad komandos nariai gaudavo procentinį priedą prie minimalaus atlyginimo, jei komanda pasiekdavo iškeltus tikslus. Individualius asmenis reikėtų paaukštinti pareigose, kelti jų atlyginimus bei taikyti kitas pripažinimo priemones pagal tai, kiek jie efektyviai veikia kaip komandos nariai. Tai nereiškia, jog į individualų indelį nekreipiama dėmesio; atvirkščiai, individualus indelis derinamas su nesavanaudišku indeliu į komandos rezultatą. Reikėtų atlyginti už tokius veiksmus: naujų kolegų mokymą, informacijos mainus su komandos draugais, pagalbą sprendžiant konfliktus komandoje ir naujų įgūdžių, kurių reikia komandai, tačiau jų trūksta, ugdymą. Taip pat savaiminis atpildas, kurį darbuotojai gali gauti dirbdami komandoje. Komandose gimsta bičiulystė. Būti sėkmingai dirbančios komandos neatskiriama dalimi - įdomu, ir tai teikia pasitenkinimą. Galimybė asmeniškai tobulėti ir padėti tobulėti komandos draugams - labai malonus ir teikiantis pasitenkinimą dalykas.
Komandos narių funkcijos
Komandos narių funkcijos priklauso nuo komandos tikslo ir uždavinių.
Vaidmenų paskirstymas ir įvairovė. Komandų poreikiai yra skirtingi, todėl žmonės turėtų būti parinkti taip, kad komandoje būtų užtikrina įvairovė ir visi vaidmenys būtų užimti.
Galime išskirti devynis potencialius komandos vaidmenis Pagal C. Margrison ir D. McCann, narių funkcijos yra glaudžiai susijusios su atliekamais vaidmenimis:
Kūrėjai novatoriai: siūlo idėjas;
Tyrėjai tobulintojai: tobulina pasiūlytas idėjas;
Vertintojai kūrėjai: analizuoja sprendimo variantus;
Siūlytojai: užtikrina struktūrą;
Išvadų formuluotojai vykdytojai: pasiūlo veiklos kryptį ir iki galo vykdo;
Kontrolieriai inspektoriai: tikrina detales;
Tvarkos saugotojai: puoselėja vidaus taisykles;
Referentai patarėjai: ieško informacijos;
Ryšininkai: koordinuoja ir vienija.
Sėkmingai veikiančiose darbo komandose yra žmonių, vykdančių visus šiuos vaidmenis, o jie į komandą parenkami pagal gebėjimus ir pagal tai, kam teikia pirmenybę. (Daugelyje komandų tas pats žmogus vaidina kelis vaidmenis.) Vadovai privalo pastebėti kiekvieno žmogaus individualius privalumus, kuriuos galima pritaikyti komandoje, parinkti komandos narius, atsižvelgdami i šiuos privalumus ir paskirstyti darbo užduotis taip, kad jos derėtų su žmonių pomėgiais. Derindami individualių žmonių pomėgius su komandos vaidmenų poreikiais, vadovai gali padidinti tikimybę, kad komandos nariai dirbs darniai.