Komandų rūšys
Komandų klasės pagal tikslus (S.P.Robbins):
- Problemų sprendimo komandos;
20 amžiaus 9 dešimtmečio pradžia, komandų populiarumas tuo metu tik pradėjo didėti. Ir daugumos šių komandų forma buvo - Jas paprastai sudarydavo 5-12 to paties skyriaus valandinių darbuotojų, kurie kas savaitę susirinkdavo kelioms valandoms aptarti būdus, kaip pagerinti kokybę, efektyvumą ir darbo sąlygas. Nariai keičiasi idėjomis arba pateikia siūlymus, kaip gerinti darbo procesus ir metodus. Tačiau šioms komandoms retai suteikiami įgaliojimai vienašališkai įgyvendinti bet kuri savo siūlymą.
Vienas iš populiariausių problemų sprendimo komandų variantų buvo kokybės rateliai. Tai buvo 8-10 darbuotojų ir jų tiesioginių vadovų darbo komandos, kurios kolektyviai atsakė už kurią nors sritį ir reguliariai susitikdavo aptarti kokybės problemų, tirti šias problemas sukeliančias priežastis ir siūlyti sprendimus.
(-)Tačiau vadovybė paprastai pasilikdavo teisę priimti galutinį sprendimą dėl siūlomų sprendimų įgyvendinimo.
Šiandien daugelis organizacijų problemų sprendimo komandoms duoda užduotis - ieškoti būdų kokybei gerinti, spartinti produkcijos pristatymui, mažinti atliekoms, nelaimingų atsitikimų skaičiui ir apskritai mažinti kaštams.
- Savivaldžios darbo komandos;
Paprastai sudaro 10-15 žmonių, kurie perima savo buvusių tiesioginių vadovų pareigas. Šios pareigos apima kolektyvinę darbo tempų kontrolę, darbo užduočių formulavimą, pertraukų organizavimą ir kolektyvinę patikros procedūrų atranką. Visiškai savivaldžios komandos netgi pasirenka savo narius ir įpareigoja juos įvertinti darbo rezultatus. Tikrai autonomiškos komandos, kurios ne tik sprendžia problemas, bet ir įgyvendina sprendimus bei visiškai atsako už rezultatus. Dėl to tiesioginių vadovų pareigų svarba mažėja, todėl jas galima netgi visiškai panaikinti.
(-)Dažniausiai šių komandų žmonės yra labiau patenkinti savo darbu. Savivaldžiose darbo komandose dirbantys darbuotojai padaro daugiau pravaikštų, čia didesnė darbuotojų kaita nei tradicinėse darbo struktūrose. Nenustatytos konkrečios šių reiškinių priežastys.
- Tarpfunkcinės komandos;
Šios komandos sudarytos iš maždaug to paties hierarchijos lygio, tačiau skirtingose srityse dirbančių darbuotojų, kurie suburiami atlikti tam tikrai užduočiai. Šių komandų sukūrimo idėja buvo grindžiama principu, kad visais kliento darbo aspektais rūpintųsi viena komanda, o ne atskiri kompanijos skyriai. Tikslas - pagerinti komunikavimą ir geriau aptarnauti klientus, kad padidėtų produktyvumas ir daugiau klientų būtų patenkinti kompanijos darbu.
IBM" firma 20 a. 7 dešimtmetyje buvo sukūrusi didelę laikiną darbo grupę, sudarytą iš skirtingu kompanijos padalinių darbuotojų, kad sukurtų labai sėkmingai rinkoje užsirekomendavusią kompiuterinę sistemą „System 360". Iš tiesų laikina darbo grupė yra ne kas kita kaip laikina tarpfunkcinė komanda. Taip pat ir iš skirtingų skyrių darbuotojų sudaryti komitetai yra dar vienas tarpfunkcinės komandos pavyzdys.
Tarpfunkcinės komandos yra efektyvi priemonė, suteikianti skirtingų organizacijos sričių atstovams (ar netgi skirtingų organizacijų atstovams) galimybę keistis informacija, kurti naujas idėjas, spręsti problemas ir koordinuoti sudėtingus projektus. Suprantama, tarpfunkcines komandas nėra lengva valdyti.
(-)Ankstyvuosiuose šių komandų plėtros etapuose reikia daug laiko, kol jų nariai apsipranta su įvairove ir sudėtingais uždaviniais. Kad atsirastu pasitikėjimas ir darbas komandoje, reikia laiko, ypač kai susiburia skirtingo išsilavinimo, patirties ir pažiūrų žmones.
- Virtualios komandos.
Naudoja kompiuterių techniką, kad į vieną vietą suburtų fiziškai išsklaidytus savo narius ir įgyvendintų bendrą tikslą. Ši technika leidžia žmonėms bendradarbiauti realiuoju laiku, nepaisant to, ar juos skiria tik kabinetai, ar žemynai. Virtualios komandos gali daryti tą pati, ką ir kitos, - keistis informacija, priimti sprendimus, vykdyti užduotis. Jos nariai gali būti tos pačios arba ir kitų organizacijų (pavyzdžiui, tiekėjų, partnerių) atstovai.
Trys svarbiausi veiksniai, skiriantys virtualias komandas nuo tų, kurių nariai bendrauja akivaizdžiai, yra šie:
(1) čia negalima duoti nežodinių ir artimų žodiniams signalų,
(2) jų socialinis kontekstas yra ribotas,
(3) šios komandos leidžia įveikti laiko ir erdvės suvaržymus.
Kalbėdami akivaizdžiai vienas su kitu, žmonės naudoja artimus žodiniams (toną, intonaciją, garsą) ir nežodinius (akių, veido išraišką, rankų gestus bei kitus kūno judesius) signalus. Jie padeda aiškiau komunikuoti, tačiau šių signalų negalima panaudoti bendraujant per kompiuterį realiuoju laiku. Ir galiausiai virtualios komandos gali atlikti savo darbą netgi tada, kai jų narius skiria tūkstančiai mylių, dešimt arba daugiau laiko juostų. Jos sudaro sąlygas žmonėms dirbti kartu, kas kitu atveju būtų neįmanoma. Taip pat kur kas lengviau verbuoti naujus darbuotojus, nes nereikalaujama, kad žmonės persikeltu gyventi kitur.
(-)Virtualioms komandoms dažnai trūksta narių socialinio bendravimo ir tiesioginės sąveikos. Jos nepajėgios dubliuoti normalios diskusijos, kai jos dalyviai akivaizdžiai tarpusavyje bendrauja. O jei komandų nariai nėra asmeniškai pažįstami, virtualios komandos dažniausiai būna labiau orientuotos vykdyti užduotis, jose mažiau keičiamasi socialine bei emocine informacija. Todėl virtualiu komandų nariai yra mažiau patenkinti narių tarpusavio bendravimu nei tu komandų, kuriu nariai kontaktuoja akivaizdžiai.