11. Vaidmenų konfliktas
Asmuo savo asmeniniame gyvenime bei dirbdamas organizacijoje atlieka daugybę vaidmenų. Pvz. darbas reikalauja įvairių vaidmenų: demonstruotų tokį elgesį, kuris siejamas su tam tikromis pareigomis ar socialine grupe (firmos darbuotojas, tam tikro komiteto vadovas, tikslinės grupės nario, patarėjo vaidmuo ir pan.).
Ne darbe: žmona/vyras, motina/tėvas, politinės partijos narys, vaiko mokyklos tarybos narys, įvairių „būrelių“ narys ir t.t.
Daugelis šių vaidmenų yra tarpusavyje suderinami, kai kurie kelia prieštaravimus. Pvz. asmeniui pasiūlytos aukštesnės pareigos, dėl ko reikia persikelti gyventi į kitą vietą, tačiau jo šeimos nariai nori likti. Čia iškyla vaidmenų konfliktas: ar vaidmuo, kurio reikalauja darbas, gali būti suderinamas su asmeninio gyvenimo vaidmenimis.
Visiems tenka vaidinti įvairius vaidmenis, todėl mūsų elgesys kinta priklausomai nuo atliekamo vaidmens. Grupės suteikia asmeniui skirtingus identitetus, todėl iš jo tikimasi skirtingos elgsenos. Galima geriau suprasti žmogaus elgesį konkrečioje situacijoje, jeigu žinome, kokį vaidmenį jis tuo metu vaidina.
IŠVADOS:
Žmonės vaidina daug vaidmenų.
Žmonės išmoksta savo vaidmenis iš aplinkos stimulų - draugų, knygų, filmų, televizijos.
Žmonės geba greitai keisti vaidmenis, kai supranta, kad situacija ir jos reikalavimai aiškiai diktuoja ryškių pokyčių poreikį.
Žmonės dažnai susiduria su vaidmenų priešprieša, kai vieno vaidmens reikalavimai nesiderina su kito vaidmens reikalavimais.
Taigi vadovui bendraujant su pavaldiniais, reikėtų mąstyti grupės, kuriai tuo metu save priskiria pavaldiniai, sąvokomis ir suprasti, kokio elgesio iš jų, vaidinančių tą vaidmenį, tikimasi. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, dažnai galima tiksliau nuspėti savo pavaldinio elgesį ir geriau susitvarkyti tam tikrose situacijose.
5 Tema. Komandų formavimas organizacijoje.
1. Komandos samprata
Komanda organizacijoje vadinama ypatinga formaliai sudaryta grupė, pasižyminti pozityvia sinergija bei nešanti individualią ir bendrą tarpusavio atsakomybę. Komandos nariai vienas kitą papildo skirtingais įgūdžiais.
Komandos:
pasiekia geresnių rezultatų negu pavieniai žmones, kai įvykdyti užduotis reikia įvairių įgūdžių, nuomonių ir patirties.;
yra lankstesnės ir geriau reaguoja į pokyčius nei tradiciniai skyriai ar kiti nuolatiniai dariniai.
gali greitai susiburti, išsiskleisti veiklai, iš naujo sutelkti dėmesį ir išsisklaidyti.
svarbus motyvuojantis veiksnys, nes darbuotojai yra įtraukiami į kompanijos valdymą,
sudaro sąlygas darbuotojams dalyvauti priimant gamybinius sprendimus.
veiksminga vadovybės priemonė demokratizuoti savo organizacijai ir didinti darbuotojų suinteresuotumui.
2. Grupės ir komandos sąvokų skirtumai
Darbo grupių ir darbo komandų palyginimas
Paaiškinsiu skirtumus tarp darbo grupės ir darbo komandos.
Grupę apibrėžiame kaip 2 ar daugiau tarpusavyje sąveikaujančius ir priklausomus vienas nuo kito žmones, kurie susibūrė (tikslas) tam, kad įgyvendintų konkrečius tikslus.
Darbo grupė - tai grupė, kurioje žmonės pirmiausia sąveikauja tarpusavyje, kad keistųsi informacija ir priimtų sprendimus, kurių tikslas - padėti vienas kitam vykdyti savos srities užduotis.
Grupių veiklos rezultatas yra paprasčiausia visų grupės narių individualių indelių suma. Čia nėra tos pozityvios sinergijos, sukuriančios bendrąjį veiklos rezultatą, kuris didesnis nei visų narių indelių suma.
Darbo komanda, dėdama koordinuojamas pastangas, sukuria pozityvią sinergiją.
Individualios komandos narių pastangos duoda rezultatą, kuris yra didesnis nei jų individualių indelių suma.
Vadovybė ieško tos pozityvios sinergijos, kuri leistų jos organizacijai pasiekti geresnių veiklos rezultatų.
Ekstensyvus komandų panaudojimas organizacijoje sukuria potencialą sukurti didesnę išeigą nedidinant sąnaudų. Gerai dirbančios arba puikių rezultatų pasiekusios komandos turi tam tikrų bendrų bruožų.