7. Grupinio elgesio ypatybės (efektai)

Narystė grupėje daro poveikį individo elgesiui. Grupei būdingiausios šios grupinio elgesio ypatybės:

1. Socialinis palengvinimas – kiekybinių užduoties parametrų (produktyvumo, greičio) pagerėjimas stebint grupės nariams ar varžovams. Kitų žmonių dalyvavimas gerina atliktį. Būtina sąlyga – “paprasta”/fizinė, įprasta užduotis, išmatuojama kiekybiškai. Pagerės ne kiekvienu atveju stebint kitiems.

2. Socialinis apsunkinimas – sumažėjęs produktyvumas, užduoties atlikimo greitis ir kokybė, stebint grupės nariams ar net įsivaizduojamiems vertintojams. Dažniausiai užduotis ”sudėtinga”, rezultatai apibūdinami kokybiniais parametrais. Sąmoningai ar ne vengiama vertinimo. Žmogus turi ribotą dėmesį – jis padalijamas, kai susitelkiama ir į užduotį, ir į vertintoją. Dažniausiai nesiseka intelektualinės užduotys (pvz. gražuolė konkurse gali nulipti laiptais, o atsakyti į klausimus...).

3. Sinergijos efektas – intelektualinio grupės aktyvumo sustiprėjimas (dirbant grupėje sustiprėja). Tam reikalingas narių pasiruošimas, atranka, motyvavimas, vadovavimas.

4. Ringelmano efektas arba socialinis dykinėjimas – kuo didesnis grupės narių skaičius, tuo mažesnis kiekvieno grupės nario asmeninis indėlis, atliekant bendrą užduotį. Žmonės tampa nepastebimi. Ką daryti, kad nepasireikštų: aiškiai apibrėžti užduotį grupei ir individams (nustatomas terminas, kriterijai).

5. Psichofiziologinis grupės efektas individui – pakitusios individo psichofiziologinės reakcijos, pvz., paūmėjęs prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas.

6. Švytuoklės efektas – cikliškas visos grupės emocinės būklės kitimas.

7. Darbingumo bangavimas arba pulso efektas – staigus grupės aktyvumo pakilimas, pradėjus darbą, ir nuosmukis, baigiant darbą. Darbingesni būna pradėdami darbą, mažesnis darbingumas – baigiant (nes jau galima matyti, koks bus rezultatas: jei geras - džiaugiasi, ji blogas – nebenori dirbti. Todėl vadovai turėtų skirti daugiau dėmesio darbo pabaigoje).

8. Efektas “mes ir jie” – individai jaučia priklausomybę grupei ir ją vadina “mes”, kitas grupes ir žmones vadina “jie”. Efektas gali būti „geras“ ir „blogas“: 1) formuojant grupę – teigiamas. Formuojama org. kultūra, leidžia įdiegti standartus, suvienija žmones; 2) jei grupė konfliktuoja, konfliktas „užaštrinamas“. Trukdo ieškoti sprendimo.

9. Mėgdžiojimas – savanoriškas grupės normų, elgesio, išorinių atributų mėgdžiojimas. Gali būti ypač naudingas formuojant ir palaikant organizacijos įvaizdį.

10. Favoritizmas – tai siekis įtikti savo grupės nariams, dažniausiai pabrėžiant nepritarimą kitų grupių nuomonei ar elgesiui. Šis efektas artimas efektui “mes ir jie”.

11. Grupinis egoizmas pasireiškia grupės tikslų, siekių ir vertybių iškėlimu aukščiau atskiros asmenybės. Remiamasi principu “idėja verta aukų”.

12. Aureolės efektas įtakoja grupės narių nuomonę apie atskirą individą arba grupę. Šis efektas vadinamas pozityviu, kai akcentuojami asmens ar grupės privalumai, o trūkumai - ignoruojami, ir negatyviu, kai akcentuojami trūkumai, o privalumai nuvertinami.

13. Sniego gniūžtės efektas – tai grandininė darbuotojų reakcija į reiškinį, problemą ar situaciją, lydima arba geranoriškumo, tarpusavio pagalbos, arba agresijos, įžeidinėjimo, negatyvių vertinimų. Sniego gniūžtės efektas ypač ryškus organizacijose, kuriose stipriai išvystyta komunikacinė sistema, tačiau per mažai dėmesio skiriama informacinės sistemos efektyvumui.

14. Bumerango efektas gali būti išverstas kaip patarlė: “Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi”.

15. Konformizmas reiškia grupinės nuomonės palaikymą, atsisakant asmeninės.

16. Deindividualizacija – individo sąmoningumo sumažėjimas, įvertinimo baimės sumažėjimas dalyvaujant grupės veikloje. Grupėje veikiama neįsisamoninant ir nevaržant savęs. Sąlygos:

-dydis (kuo didesnė grupė),

-anonimiškumas,

-dėmesį nukreipiantys veiksmai,

-susilpnėjęs sąmoningumas dėl cheminių medžiagų ir pan.

17. Pirmumas. Pirmam padaryti sunkiausia.