4. Oe istorinės ištakos: demografiniai pokyčiai, globalizacija, prekių ir paslaugų kokybės poreikis

Kaip žinome, organizacinė elgsena (OE)- tai socialinių tyrinėjimų sritis, akcentuojanti individų ir jų grupių koordinuotą veiklą siekiant bendro tikslo, sąveikaujant su aplinka. Taigi pagrindiniai OE tyrimų elementai yra: žmonės, struktūra, technologija, aplinka.

Industrinės visuomenės formavimasis paskatino darbdavius galvoti apie įmonėse dirbančius žmones bei jų grupes.

XIX a. pr. jaunas Welsh fabriko savininkas Robert Owen pirmasis prakalbo apie savo darbuotojų poreikius. Jis mokė darbuotojus švaros, santūrumo, gerino jų darbo sąlygas. Jie atsilygindami savo darbdavį vadino „tikruoju tėvu“.

Anderw Ure išleistoje „Manufaktūros filosofijoje“ (1835) pastebimos OE užuomazgos. Šiame leidinyje, šalia įprastų dviejų gamybos dalių- mechaninės ir komercinės- jis pažymėjo ir trečiąją- žmoniškąją. Praktinėje veikloje A.Ure rūpinosi savo darbininkų sąlygomis, jų sveikata.

Deja, R. Owen ir A. Ure idėjos kelią skynėsi labai sunkiai, dažnai virsdavo į paternalistines, t.y. „gėrio darymą“, „labdarą“, užuot propagavusios žmogaus svarbos pripažinimą.

XX a. pr. F. W. Taylor, vadybos mokslo pradininkas, savo darbais stimuliavo OE vystimąsi. Dar labiau šį procesą pagreitino Pirmojo pasaulinio karo sukelti ekonomikos vystimosi pokyčiai. JAV buvo sukurta Nacionalinė Personalo Asociacija, 1923 m. tapusi Amerikos Vadybos Asociacija, kurios pagrindinė paskirtis - puoselėti žmoniškuosius veiksnius komercijoje ir pramonėje.

1920 m. buvo publikuotas pirmasis eksperimentinis darbas (W. Williams, „Ką galvoja darbininkai“).

1920-1930m. E. Mayo ir F. J. Roethlisberger atliko daug OE eksperimentinių tyrimų. Atlikus šiuos tyrimus, buvo suformuota koncepcija, teigianti, kad organizacija yra socialinė sistema, o svarbiausias jos elementas - darbininkas.

G. W. Taylor pabrėžė darbo našumo padidinimą, racionalizuojant žmogaus darbą, o E. Mayo akcentavo dirbančio žmogaus problemų sprendimą, todėl pastarasis pelnytai vadinamas dirbančių žmonių santykių (vėliau tai buvo išplėsta iki organizacinės elgsenos) mokslinių tyrimų tėvu.

1940-1950 m. OE tyrinėjimai labai suaktyvėjo, neišvengta ir nukrypimų bei klaidų, ypač - bihevioristinio manipuliavimo žmonėmis. Tačiau negalima neįvertinti ir didelių pasiekimų tyrinėjant vadovavimą ir motyvaciją (JAV universitetuose), dirbančių žmonių tarpusavio sąveiką (Anglijos Žmonių santykių institute).

Pamažu įsigalėjo sistemiškesni tyrimai, iš pradžių pareikalavę socialinių mokslų integracijos, o vėliau leidę atsirasti multidisciplininei (susivienija šie mokslai ir jų šakos: psichologija, edukologija, sociologija, vadyba, politologija, socialinė antropologija) mokslo šakai- OE, grindžiamai humanistine filosofija.

Dabar įvairiose Vakarų šalyse, ypač JAV, veikia įvairios OE tyrimų ir studijų asociacijos, parašyta daug mokslinių darbų OE kursas dėstomas universitetuose.

5. Oe tyrimo metodologija

OE tyrimai remiasi šiais pagrindiniais OE principais:

• Žmoniškųjų išteklių. Stengiamasi sukurti sąlygas, organizacijos klimatą, kuriame kiekvienas darbuotojas galėtų tobulinti savo sugebėjimus, jausti pasitenkinimą atliekamu darbu ir pasiekti efektyvių rezultatų. Akcentuojama ne darbuotojo kontrolė, o parama jo atliekamam darbui.

• Nenumatytų aplinkybių. Aplinka reikalauja skirtingo elgesio, norint gerų darbo rezultatų.

• Produktyvumo. Jeigu tobulesnė OE padidina žmogaus pasitenkinimą darbu, galima kalbėti apie žmoniškąją naudą arba žmoniškąjį produktą.

• Sistemų. Reikalauja į visa tai, kas vyksta organizacijoje žiūrėti kaip į sistemų, esančių organizacijos viduje ir išorėje, tarpusavio sąveiką.

OE tyrimo metodologiją suformavo J. A. Wagneris III ir J. R. Hollenbeckas, tyrime akcentuodami du aspektus:

1. Teoriniu aspektu OE tiriama mikroelgsenos (A) ir makroelgsenos (B) plotmėje. A- susijusi su atskirų organizacijos individų elgsenos tyrinėjimu. B- individų grupė ar jų grupės sudaro organizaciją, kurios elgsena nagrinėjama makroelgsenos aspektu.

2. Praktiniu aspektu OE tyrimas individo, grupės (-ių) ir organizacijos lygiuose, atitinkamai yra orientuotas į žmogiškųjų resursų valdymo, organizacijos vystymo ir strateginio valdymo problemas bei jų sprendimą.

Žmoniškųjų išteklių valdyme pagrindinis dėmesys skiriamas individo elgsenai; šios elgsenos tyrimas turi aiškiai psichologinę orientaciją ir apima tokius dalykus kaip individo motyvacija, pasitenkinimas darbu, poreikių patenkinimas ir pan.

Individų grupių elgsenos tyrimas yra susijęs su organizacijos vystymo priemonių efektyvumo nustatymu, kadangi vystant organizacijas paprastai akcentuojamas grupinio bendradarbiavimo, tarpasmeninių ir tarpgrupinių santykių tobulinimas.

OE sisteminis tyrimas daugiau nukreiptas į organizaciją, o ne individą ar grupę, ir yra susijęs su organizacijos strateginio valdymo efektyvumo nustatymu. Strateginio valdymo efektyvumo tyrimas apima organizacijos valdymo priemonių, organizacijos klimato ir kultūros, santykio su išorine aplinka, organizacijos kaip sistemos vystimosi analizę.

Tyrimo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė;

• Atvejų, biografijų, įvykių studijavimas;

• Apklausa;

• Žvalgomasis tyrimas, atliekamas parenkant tik dalį respondentų iš visų tiriamųjų masyvo;

• Laboratorinis eksperimentas yra organizuojamas, kai reikia sukurti tam tikras modelines sąlygas;

• Natūralus eksperimentas vykdomas realiose organizacijose, paprastai vieną ar kelias pasirenkant eksperimentinėmis, o vieną ar kelias - kontrolinėmis;

• Statistinė analizė leidžia turint tam tikrus statistinius duomenis nustatyti ryšį tarp šių duomenų.