4 Tema. Grupės organizacijoje

1.Grupės samprata organizacijoje

• Tai dviejų ir daugiau darbuotojų, suvokiančių, jog yra susiję tarpusavio ryšiais, bendradarbiaujančių ir įtakojančių vieni kitų veiklą bei elgesį, sąjunga.

• Tai sąlyginai nedidelis žmonių sambūris organizacijoje, kurio narius jungia bendra socialinė veikla, tiesioginiai bendravimo, bendradarbiavimo ir emociniai ryšiai, išskirtinės grupės normos.

• Tai du ir daugiau vienas nuo kito priklausantys ir tarpusavyje sąveikaujantys žmonės, susibūrę tam, kad įgyvendintų konkrečius tikslus(. S.P.Robbins)

• Tai draugiškas būrys ir gyva, nuolat besikeičianti jėga, vienijanti žmones bendram darbui, siekiant organizacijos tikslų.

• Tai dviejų ir daugiau asmenų, sąveikaujančių tam, kad butų pasiektas organizacijos tikslas, sistema.

Formalios grupės organizacijoje

Formalios grupės organizacijoje yra sudarytos oficialiai ir apibrėžtos organizacijos struktūroje. Kiekvienos formalios grupės narys atlieka darbo sutartyje, taip pat kitose organizacijos dokumentuose, numatytas pareigines funkcijas, vykdo tiesioginio vadovo žodinius nurodymus bei yra jam atsakingas. Kiekvienas grupės narys yra atsakingas už savo darbo rezultatus, o už grupės darbo rezultatus yra atsakingas grupės vadovas.

Neformalios grupės organizacijoje

Neformalios grupės organizacijoje dažniausiai yra susibūrusios laisvų narių, siekiančių patenkinti bendravimo bei pripažinimo poreikius, noru. Tokioms grupėms vadovauja ne formalus, oficialiai paskirtas vadovas, bet lyderis, autoritetą grupėje pelnęs asmeninių savybių ypatumais. Šios grupės patenkina savo narių socialinius poreikius. Neformalus žmonių bendravimas daro didelę įtaką jų elgesiui ir veiklos rezultatams.

(Robbins.)Grupes toliau galėtume skirstyti į komandų, užduočių, interesų ar draugų kategorijas. Komandų ir užduočių grupės formaliai suburia organizaciją, o interesų ir draugų grupės yra neformalūs aljansai.

Komandinę grupę apibrėžia organizacijos struktūra. Ją sudaro pavaldiniai tiesiogiai pavaldūs konkrečiam vadovui.

Užduočių grupes taip pat apibrėžia organizacija, jas sudaro kartu dirbantys žmonės, kurie turi užbaigti konkretų darbą. Tačiau šios grupės turi ne tik tiesioginį pagal hierarchiją vadovą. Jos gali išeiti už komandinių ryšių ribų. Tad reikia pastebėti, kad komandinės grupės taip pat yra ir užduočių grupės, tačiau kadangi užduočių grupės gali išeiti už organizacijos ribų, priešingas teiginys nebūtinai bus teisingas.

Susibūrę į bendros komandos ir užduoties grupę, žmonės gali vienytis tam, kad įgyvendintų konkretų tikslą, kuriuo kiekvienas iš jų suinteresuotas. Tai bus interesų grupė.

Grupės dažnai susikuria dėl to, kad žmonės turi vieną ar daugiau bendrų savybių - tai draugų grupės.

2. Grupių organizacijose tyrimai: Hawtorn‘o ir Ash‘o eksperimentai

Nuo 1924 iki 1932 m. ,,Western Electronic Company” kompanijos Hawthorne’o gamykloje Čikagoje buvo atlikta serija tyrimų. Šių tyrimų išvados skelbia, kad darbininkų jausmai ir elgesys glaudžiai tarpusavyje susiję, kad grupės daro reikšmingą poveikį individualaus žmogaus elgsenai, kad grupių standartai turi labai didelę įtaką individualaus žmogaus darbo rezultatams ir kad pinigai mažiau reikšmingas veiksnys, lemiantis darbininko veiklos rezultatus, nei grupės standartai, jausmai ir saugumas. Aptarkime tyrimų esmę ir jų svarbą aiškinant grupės elgesį.

Tyrimai prasidėjo nagrinėjant ryšį tarp aplinkos ir produktyvumo. Šios aplinkos kriterijais buvo pasirinktas apšvietimas ir darbo sąlygos. Taigi tyrėjai savo darbą pradėjo, stebėdami įvairias darbininkų grupes, kurioms buvo keičiamos apšvietimo sąlygos. Jie didino ir mažino apšvietimo intensyvumą, tuo pat metu fiksuodami grupės veiklos rezultatų pokyčius. Buvo gauti skirtingi rezultatai, tačiau paaiškėjo vienas dalykas: darbo našumo didėjimas ar mažėjimas nei vienu atveju nebuvo proporcingas apšvietimo pokyčiams. Tada tyrėjai išskyrė kontrolinę grupę: eksperimentinei grupei buvo keičiamos apšvietimo sąlygos, o kontrolinė grupė dirbo esant tam pačiam apšvietimui. Rezultatai suglumino tyrėjus, nes padidinus apšvietimą eksperimentinėje grupėje, darbo našumas padidėjo ir kontrolinėje ir eksperimentinėje grupėje. Tačiau tyrėjų nuostabai, sumažinus apšviestumą eksperimentinėje grupėje, darbo našumas tebedidėjo abiejuose grupėse. Buvo užfiksuota, kad eksperimentinėje grupėje darbo našumas sumažėjo tik tada, kai apšvietimas prilygo mėnulio šviesai. Taigi Hawthorne’o mokslininkai padarė išvadą, kad apšvietimo intensyvumas yra tik nereikšmingas veiksnys iš visų kitų, darančių įtaką darbuotojų darbo produktyvumui, tačiau negalėjo paaiškinti pastebėto reiškinio.

Po eksperimento su apšvietimu mokslininkai pradėjo kitą eksperimentų seriją. Iš pagrindinės grupės buvo išskirta nedidelė moterų grupė, kad butų galima atidžiau stebėti jų elgesį. Jos surinkinėjo mažas telefonų reles kambaryje, kuris buvo įrengtas kaip ir pagrindinis cechas. Vienintelis reikšmingas skirtumas buvo tas, kad šioje patalpoje sėdėjo moterų darbą stebintis mokslininkų asistentas, kuris fiksavo darbo rezultatus, broką ir pan. Per kelis metus vykusį tyrimą buvo pastebėta, kad šios mažos grupės darbo rezultatai nuolat gerėjo, pvz., pravaikštos buvo beveik tris kartus mažesnės nei dirbančių moterų įprastame padalinyje. Paaiškėjo, kad šios grupės darbo rezultatams reikšmingą įtaką turėjo ,,ypatingas” jos statusas. Eksperimentinės grupės moterys buvo patenkintos tuo, kad yra išskirtos iš kitų, jautėsi priklausančios tam tikrai elitinei grupei.

Trečiasis tyrimas įvyko ričių vyniojimo patalpoje, siekiant išsiaiškinti materialinio skatinimo poveikį. Manyta, kad darbininkės stengsis našiau dirbti, pastebėjusios, jog darbo našumas yra tiesiogiai susijęs su materialiniu atlygiu. Svarbiausias šio tyrimo rezultatas buvo tas, kad darbuotojas nesistengė individualiai padaryti kiek įmanoma daugiau. Priešingai, darbo našumą reguliavo grupės norma, pagal kurią buvo sprendžiama, kiek pridera pagaminti per dieną. Darbo rezultatai buvo ne tik ribojami, bet atskiros darbuotojos netgi pateikdavo klaidingas ataskaitas.

Paaiškėjo, kad grupės produktyvumas buvo kur kas menkesnis nei leido jos galimybės, todėl jos stengėsi išlaikyti tą patį darbo našumą, siekdamos save apsaugoti. Grupės nariai baiminosi, kad padidinus produktyvumą bus sumažinti atlygio priedai, mažinamas darbuotojų skaičius arba lėčiau dirbančios darbuotojos bus nubaustos ir pan. Taigi grupė nustatė savo, jos nuomonę, teisingą normą – nei per daug, nei per mažai. Moterys padėdavo viena kitai, kad ataskaitose rodomas produkcijos kiekis butų maždaug vienodas. Grupės nustatytos normos turėjo nemažai draudimų. Buvo draudžiama rodyti per didelį uolumą, pateikti per daug produkcijos, taip pat per mažai produkcijos, draudžiama skųsti koleges.

Šių normų įtvirtinimo grupėje metodai nebuvo švelnūs ir subtilūs. Čia taikytas ir šaipymasis, ir prasivardžiavimas, ir netgi apkumščiuotos grupės narės, kurios nesilaikė normų. Grupės narės atstumdavo tas darbuotojas, kurios prieštaravo grupės interesams.

Taigi Hawthorne’o tyrimai parodė, kokią didelę įtaką normos turi atskirų darbuotojų elgesiui.

Ash‘o tyrimai ir prisitaikymas

Jei esate grupės narys, norite, kad grupė visada jūs laikytu savu, privalote paklūsti jos normoms. Taigi grupių įtaka buvo atskleista Solomono Ascho atliktuose tyrimuose, kurie tapo klasika.

Aschas suskirstė žmones į grupes (7-8 žmonės) ir paprašė, kad jie palygintų dvi korteles, kurias turėjo vedantis eksperimentą asmuo. Vienoje kortelėje buvo nubrėžta viena linija, o kitoje trys skirtingo ilgio linijos. Viena iš trijų linijų antroje kortelėje buvo tokio pat ilgio kaip ir linija pirmoje kortelėje. Kiekvienas tiriamasis turėjo garsiai pasakyti, kurios iš trijų antros kortelės linijų ilgis sutampa su pirmos kortelės linijos ilgiu. Taigi Aschas norėjo sužinoti, kas nutiktų, jei visi grupės nariai pradėtų atsakinėti neteisingai. Ar spaudimas prisitaikyti prie kitų nepriverstų nieko neįtariančio tyrimo subjekto (NTS) pakeisti savo atsakymą taip, kad jis derėtų su kitų grupės narių atsakymais?

Eksperimento pradžioje buvo pateikti keli panašūs pratimai ir visi tiriamieji į pateiktus klausimus atsakė teisingai. Tačiau atliekant pratimą su linijomis kortelėse, pirmas tiriamasis atsakė klaidingai, t.y. pasirinko variantą C, kitas tiriamasis taip pat atsakė klaidingai, ir situacija kartojosi tol, kol atėjo eilė atsakyti nieko neįtariančiam tyrimų subjektui. Jis žinojo, kad B ir X linijų ilgiai sutampa, tačiau visi atsakė kad C. NTS susidūrė su dilema: ar viešai skelbti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo kitų grupės narių ?

Rezultatai parodė, kad daug kartų kartojant eksperimentą 35 procentais atvejų tyrimų subjektai prisitaikė prie grupės nuomonės , t.y. pateikė atsakymus, kuriuos žinojo esant klaidingus.

Išvados: egzistuoja grupės normos, verčiančios narius prisitaikyti. Tada, kai žmogaus nuomonė apie objektyvius duomenis aiškiai skiriasi nuo kitų grupės narių nuomonės, jis jaučia didelį spaudimą pakeisti savo nuomonę, kad ji sutaptų su kitų nuomone.

3. Grupių gyvavimo stadijos.