Bendradarbiavimo motyvacinio metodo taikymas

Bendradarbiavimas pasireiškia:	Bendradarbiavimas nepasireiškia:
Darbuotojams svarbus pasitenkinimas darbu	Darbuotojai patenkina per darbą svarbius savo poreikius
Darbas reikalauja kūrybiškumo	Darbas yra nuobodus
Vadovas tiki Y teorija	Vadovas tiki X teorija
Organizacijos tikslai aiškūs ir darbuotojams suprantami	Darbuotojai nevisiškai priima organizacijos tikslus

Vadovas, kuris tiki X teorija, labiau vertins vieną iš požiūrių, kuriam būdingas griežtas asmeniškumas, tokius kaip direktyviškumas ir lenktyniavimas. Tačiau išorinis spaudimas gali priversti vadovą pasirinkti požiūrį, kuris nėra priimtinas jo asmenybei. Toks spaudimas gali kilti iš aukštesnių vadovų ar iš paties vadovo noro gauti bendradarbiavimo vaisius, pačiam tuo netikint.

Bendradarbiavimo metodas netinka, kai nėra aiškūs ir suprantami organizacijos tikslai.

Kai reikia greito ir maksimalaus produktyvumo, dominuoja direktyvinis vadovavimas. Ilgalaikiams organizaciniams tikslams priimtina bendradarbiavimo aplinka.

III. Darbo turinio projektavimas:

a) Darbų kaitaliojimas;

b) Darbų išplėtimas;

c) Darbo praturtinimas.

Darbo turinio projektavimas - tai, kaip užduotys suvienijamos sukurti darbui, turi tiesioginę įtaką darbuotojų veiklos rezultatams ir pasitenkinimui darbu. Darbdaviai ar vadovai perprojektuoja darbus taip, kad jie darbuotojams taptų įdomesni ir motyvuotesni.

a) Darbų kaitaliojimas (rotacija) – tai viena iš alternatyvų, jei darbuotojus kamuoja per didelis jų darbų rutiniškumas. Taikant šį metodą, kai veikla tampa nebeįdomi, darbuotojas yra perkeliamas į kitą tolygų darbą, kurį atlikti reikia tų pačių įgūdžių. Darbų rotacijos privalumas yra tas, kad ji sumažina nuobodulį ir padidina suinteresuotumą, paįvairindama darbuotojų veiklą.

b) Darbų išplėtimas - tai horizontalus darbų praplėtimas. Didinant užduočių skaičių ir įvairovę, darbai tapo įvairiapusiškesni. Nors darbų praplėtimas padidino pernelyg specializuotų darbų įvairovę, dėl to darbininkų veikla beveik nepasidarė įdomesnė ar prasmingesnė. Kad būtų įveikti darbų praplėtimo trūkumai, buvo įdiegtas darbų praturtinimas.

c) Darbo praturtinimas reiškia vertikalų darbų išplėtimą. Jis leidžia darbininkui labiau kontroliuoti savo darbo planavimą, vykdymą ir įvertinimą. Praturtintame darbe užduotys yra susisteminamos taip, kad darbuotojas užbaigtų visą darbo ciklą, padidėtų jo laisvė ir nepriklausomybė, sustiprėtų atsakomybė ir būtų užtikrintas grįžtamasis ryšys, jog darbuotojas galėtų įvertinti ir pataisyti savo rezultatus.

5. Darbo įvertinimo ir atlyginimo problemos

Jei organizacijoje tinkamai taikomos įvardintos programos, dirbantys joje darbuotojai jaučiasi gerai ir tinkamai motyvuoti. Jie:

- Džiaugiasi savo darbu;

- Nerodo neigiamo požiūrio į organizaciją;

- Nori būti darbe;

- Žmogus atsidavęs darbui ir jaučia pasitenkinimą juo;

- Dirba pigiau, dėl to apsimoka organizacijai (nėra pravaikštų, dirba našiau).

Tuo tarpu nemotyvuotam darbuotojui būdinga:

- Žemas darbo našumas;

- Pravaikštos (vėlavimas, nepasirodymas darbe);

- Prasta darbo kokybė;

- Konfliktai;

- Įvairūs suvaržymai (randa pasiteisinimų, suvaržymų kodėl jam nesiseka)

Ką daryti su nemotyvuotu darbuotoju?

- Tikslus darbo projektavimas (aiškios taisyklės darbe);

- Darbų kaitaliojimas;

- Daugiau galimybių suteikti priimant sprendimus;

- Sumažinti darbo grupes (labiau matomas simuliavimas)

- Nemotyvuotų darbuotojų jungimas į grupę;

- Lankstus darbo grafikas;

- Tikslus pravaikštų žymėjimas;

- Svarstymas;

- Papeikimas;

- Šalinimas.