
- •1 Tema. Organizacinės elgsenos įvadinės sąvokos ir teoriniai pagrindai.
- •1. Organizacijos, grupės, valdžios ir vadovavimo sąvokų apibrėžimo problematika
- •Valdžia ir vadovavimas
- •2, 3. Organizacinės elgsenos (oe) samprata. Oe apibrėžimas, tikslas, sritis, ryšys su kitais mokslais.
- •4. Oe istorinės ištakos: demografiniai pokyčiai, globalizacija, prekių ir paslaugų kokybės poreikis
- •5. Oe tyrimo metodologija
- •2 Tema. Individas organizacijoje
- •1. Asmenybė ir individualūs skirtumai.
- •2. Asmenybės formavimąsi įtakojantys elementai.
- •4. Intelektas
- •5. Intelekto rūšys
- •3 Pagrindiniai kriterijai, leidžiantys spręsti apie individo intelekto lygį:
- •6. Intelektas ir sėkmė profesinėje veikloje
- •7. Lyčių intelektinės veiklos skirtumai
- •8. Asmenybių tipologijos
- •Ekstravertiškumu,
- •Nuolaidumu,
- •Stropumu,
- •Asmenybės tipo bei darbo produktyvumo ir kokybės sąsajos
- •9. Asmenybės ir darbo suderinamumas.
- •10. Vertybės ir jų rūšys
- •Vertybių rūšys
- •11. Užslėptas vertybių poveikis darbo efektyvumui
- •12. Nuostatų prigimtis ir funkcijos
- •13. Nuostatų ir elgesio ryšys
- •15, 16. Suvokimo atranka ir aplinkos įtaka suvokimui
- •17. Socialinis suvokimas
- •18. Socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys
- •19. Kaip išvengti socialinio suvokimo klaidų
- •20. Socialinis suvokimas ir nuostatos organizacijos kontekste
- •21. Išmokimas
- •22. Emocijos ir veiklos efektyvumas. 23. Emocijų rūšys.
- •3 Tema. Motyvavimas kaip darbuotojų elgsenos formavimo pagrindas
- •1. Motyvacijos ir motyvavimo sampratos
- •3. Motyvų konfliktai
- •4. Motyvavimo metodai
- •X ir y teorijų palyginimas
- •Bendradarbiavimo motyvacinio metodo taikymas
- •5. Darbo įvertinimo ir atlyginimo problemos
- •6. Motyvavimo programos organizacijoje
- •1. Tikslinis valdymas. ( mbo)
- •3. Darbuotojų pripažinimo programos.
- •4 Tema. Grupės organizacijoje
- •1.Grupės samprata organizacijoje
- •Formalios grupės organizacijoje
- •2. Grupių organizacijose tyrimai: Hawtorn‘o ir Ash‘o eksperimentai
- •Grupių vystimosi stadijos
- •5. Grupinės elgsenos determinantės: grupės dydis, normos, lojalumas, statusas.
- •6. Grupių charakteristika.
- •Grupės vertybės ir normos
- •Sugebėjimas dirbti drauge arba darna;
- •7. Grupinio elgesio ypatybės (efektai)
- •8. Konformizmo pasekmės organizacijai: Sherif‘o, Ash‘o, Milligramm‘o eksperimentai.
- •9. Grupinio elgesio kontrolės galimybės
- •Vadovas gali/privalo:
- •10. Grupės narių vaidmenys: Belbin‘o grupės narių vaidmenų tipologijos
- •Vaidmenys grupėje pagal Belbiną:
- •11. Vaidmenų konfliktas
- •5 Tema. Komandų formavimas organizacijoje.
- •1. Komandos samprata
- •2. Grupės ir komandos sąvokų skirtumai
- •Komandų rūšys
- •Komandos formavimo prielaidos
- •Komandos narių funkcijos
- •Išvados vadovui
3 Tema. Motyvavimas kaip darbuotojų elgsenos formavimo pagrindas
1. Motyvacijos ir motyvavimo sampratos
Motyvacija – elgesio skatinimo sistema, kurią sąlygoja įvairūs motyvai. Motyvacijos pagrindas yra žmogaus poreikių patenkinimas.
– asmenybės poreikių visumos išraiška; priežastis veikti. (A.Huczijnski)
- apima veiksmus, kurie sužadina elgesį, norint pasiekti tikslą.
- noras kažką padaryti ir jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį (poreikis reiškia fiziologinį ar psichologinį deficitą, dėl kurio tam tikri rezultatai ir atrodo patrauklūs).
Motyvacija yra sudėtingesnis darinys: ji apima ne tik motyvus ir juose glūdinčius poreikius bei jų išraišką norais, bet ir pastovesnę kokybę – interesus, kurie nusako pastovesnį žmogaus dėmesį tam tikrai veiklai ar reiškiniui.
Motyvas – veiklos priežastis, susijusi su objektyviųjų poreikių tenkinimu.
- tai veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto, patenkinančio jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus, sąveikos.
- asmens poreikių išraiška, kai žmogus suvokia savo elgesio, veiklos prasmę.
Motyvavimas – poveikis darbuotojų motyvacijai.
– poveikis motyvacijai, būdas skatinti pageidaujamus arba slopinti nepageidaujamus veiksmus.
2. Motyvų šaltiniai organizacijoje pagal D.Rilį
D.Rilis nurodo penkis pagrindinius motyvacijos šaltinius, tai:
bendrieji socialiniai motyvatoriai,
organizacijos tikslai,
darbo turinys,
darbo sąlygos ir
pinigai.
Bendrieji socialiniai motyvatoriai. Kai kurie žmonės dirba daug ir gerai todėl, kad jaučia pareigą. Galima teigti, kad tai socializacijos proceso pasekmė, kai vaikui nuo mažens įteigiama, jog kiekvieno pareiga daryti viską kuo geriau. Tokių bendrųjų socialinių motyvatorių prigimtis per žmonijos istoriją keitėsi. Su šiais bendraisiais socialiniais motyvatoriais susijęs atlygis – asmeninis pasitenkinimas, kylantis iš atliktos pareigos jausmo. Tai tarsi vidinis atlygis, kurį organizacijoms nelengva naudoti motyvacijai. Jos tegali naudotis jų egzistavimu.
Organizacijos tikslai. Tikėtina, jog žmonės, atsidavę tikslams, kurie sutampa su jų organizacijos tikslais, jausis labai motyvuoti, galėdami padėti organizacijai tuos tikslus įgyvendinti. Tačiau kai kurių organizacijų tikslai nėra stiprūs motyvatoriai; priežastys: tikslai yra neaiškūs, sunkiai apibrėžiami, diskutuotini; dauguma profesionalių darbuotojų skiria žymiai daugiau dėmesio savo kasdieninio darbo atlikimui ar specifiniams savo profesijos tikslams, nei organizacijos, kurioje jie dirba, tikslams. Profesiniai tikslai paprastai konkretesni nei organizaciniai, todėl darbuotojai daugiau dėmesio skiria konkrečiam darbui, kurio jie buvo išmokyti, nei abstraktiems tikslams. Organizaciniai tikslai yra svarbūs, tačiau neatrodo, kad dauguma organizacijų naudotų juos darbuotojų motyvacijai.
Darbo turinys. Daugumai individų darbo turinys yra pagrindinis motyvatorius. Darbo turinys gali būti galingas motyvacijos priemonė, tačiau su tuo susijusių sunkumų: yra tokių darbų, kurie, vargu, ar gali sukelti kam nors pasitenkinimą; individai, mėgstantys savo darbą, nori atlikti jį jiems įprastais būdais, kurie gali tapti nebepriimtini organizacijai.
Darbo sąlygos. Trys kategorijos pagal D.Rilį: fizinė ir psichologinė aplinka; įvairios lengvatos ir parama darbuotojams; darbuotojų autonomijos laipsnis. Organizacijos kartais sėkmingai bando pasitelkti darbo sąlygas kaip motyvatorių, tačiau iškyla sunkumų: darbuotojai nevienodai vertina darbo sąlygas ir autonomijos poreikį, todėl, norint naudoti jas motyvacijai, būtina atsižvelgti į kiekvieno organizacijos nario individualius poreikius; darbo sąlygų pagerinimo įtaka motyvacijai gana trumpalaikė, nes darbuotojai greitai apsipranta su pakeitimais ir pradeda tai traktuoti kaip savaime suprantamą dalyką. Organizacijos gali naudoti darbo sąlygas darbuotojų motyvacijai, tačiau jos veikia kaip motyvatoriai tik iki tam tikros ribos.
Pinigai. Žmonės dirba, tikėdamiesi piniginio užmokesčio. Taip pat jie tikisi, kad tas užmokestis teisingai atlygins už atliekamą darbą ir kad kiekvienais metais jis šiek tiek didės.
Organizacijos, taikydamos įvairius motyvacijos būdus, gali padidinti savo efektyvumą, tačiau ta įtaka yra ribota.