22. Emocijos ir veiklos efektyvumas. 23. Emocijų rūšys.
Kai kurios emocijos, ypač kai jos reiškiamos netinkamu momentu, gali sumažinti darbuotojo produktyvumą. Tačiau tai nepakeičia realybės, kad darbuotojai kasdien atsineša į darbą ir emocijų komponentą, todėl joks OE tyrimas nebus baigtas, neįvertinant emocijų vaidmens elgesiui darbe.
Kas yra emocijos?
Nors nenorime pernelyg susižavėti apibrėžimais, prieš tęsdami analizę privalome paaiškinti tris glaudžiai tarpusavyje susipynusius terminus - afektą, emocijas ir nuotaikas.
Afektas yra bendrasis terminas, apimantis platų jausmų, kuriuos patiria žmonės, spektrą. Tai skėtis, po kuriuo telpa ir emocijos, ir nuotaikos." Emocijos - tai intensyvūs jausmai, nukreipti į kurį nors žmogų ar objektą. Nuotaikos yra mažiau intensyvūs nei emocijos jausmai ir neturi kontekstinio stimulo.
Emocijos yra reakcija į objektą, o ne savybė. Jos susijusios su konkrečiu objektu. Jūs rodote savo emocijas, kai „kažkuo džiaugiatės, ant kažko pykstate, kažko bijote". Antra vertus, nuotaikos nėra nukreiptos į kokį nors objektą. Emocijos gali virsti nuotaikomis, kai prarandate dėmesį kontekstiniam objektui. Tad kai bendradarbis jus kritikuoja už tai, kad netinkamai kalbėjotės su klientu, galite ant jo užpykti. Tai yra jūs rodote emociją (pyktį), nukreiptą į konkretų objektą (jūsų kolegą). Tačiau dienai slenkant galite pastebėti, kad esate apskritai be nuotaikos. Šio jausmo negalite susieti su jokiu konkrečiu įvykiu; tiesiog nesate patys savimi. Ši afekto būsena apibūdina nuotaiką.
Kitas su afektu susijęs terminas, įgyjantis vis didesnę reikšmę organizacinės elgsenos studijose, yra emocinis darbas. Kiekvienas darbuotojas atlieka fizinį ir protinį darbą, pajungdamas savo darbui kūną ir protinius gebėjimus. Tačiau dauguma darbų taip pat reikalauja emocinio darbo. Tai vyksta tada, kai darbuotojas, bendraudamas su žmonėmis, išreiškia tuos jausmus, kurių pageidauja organizacija. Emocinio darbo koncepcija iš pradžių buvo sukurta taikyti aptarnavimo sferos darbams. Pavyzdžiui, pageidaujama, kad aviakompanijų lėktuvų palydovės būtų linksmos, patarėjai laidotuvių klausimais būtų liūdni, o gydytojai emociškai neutralūs. Tačiau atrodo, jog šiandien emocinio darbo koncepciją galima pritaikyti beveik kiekvienam darbui. Pavyzdžiui, iš jūsų tikimasi, kad, bendraudami su bendradarbiais, būsite mandagūs, o ne šiurkštūs. Iš vadovų tikimasi, kad jie pasitelktų emocinį darbą „uždegti pulkams kovos dvasia". Antai beveik kiekviena puiki kalba turi stiprų emocinį komponentą, sužadinantį kitų žmonių jausmus. Toliau šiame skirsnyje pamatysite, kad didėjanti emocinio darbo, kaip vieno iš pagrindinių efektyvios veiklos komponentų, svarba padėjo sustiprinti emocijų reikšmę OE srityje.
Pajaustos emocijos, palyginti su parodytomis
Emocijas geriau suprasite, jei suskirstysite jas [pajaustas ir parodytas]. Pajaustos emocijos yra tikrosios asmens emocijos. Ir priešingai, parodytos emocijos yra tokios, kurių reikalaujama organizacijoje, ir manoma, kad jos tinka tam tikrame darbe. Jos nėra įgimtos; tokių emocijų išmokstama. „Ritualinė džiaugsmo išraiška užėmusios Mis Amerika rinkimuose antrąją vietą veide, kai skelbiama konkurso nugalėtoja, yra taisyklė, kad visos pralaimėjusios savo liūdesį turi maskuoti džiaugsmu dėl nugalėtojos." Panašiai daugelis iš mūsų žinome, kad per laidotuves turime būti liūdni nepriklausomai nuo to, ar šio žmogaus mirtis mums iš tiesų yra netektis, ir apsimesti linksmais per vestuves, net jei mūsų nuotaika toli gražu ne šventišką. Efektyviai veikiantys vadovai yra išmokę atrodyti rimti, kai neigiamai įvertina pavaldinio darbą, ir paslėpti pyktį, kai jų nepaaukština pareigose. O pardavimo srities specialistas, neišmokęs šypsotis ir atrodyti draugiškas nepaisant tikrųjų jo jausmų tuo momentu, neilgai išsilaikys savo darbe.
Pajaustos ir parodytos emocijos dažnai skiriasi. Iš tiesų daugeliui žmonių kyla sunkumų dirbti su kitais vien dėl to, kad jie naiviai mano, jog kitų rodomos emocijos iš tiesų yra tai, ką šie žmonės jaučia. Tai ypač pasakytina apie organizacijas, kuriose pareigos ir situacijos dažnai verčia žmones rodyti emocijas, maskuojančias jų tikruosius jausmus.
Šešios universaliosios emocijos
Buvo daug mėginimų apriboti ir apibrėžti pagrindinių, arba esminių, emocijų rinkinį. Moksliniais tyrimais buvo nustatytos šešios universaliosios emocijos: pyktis, baimė, liūdesys, laimė, pasibjaurėjimas ir nuostaba.
Pavyzdyje parodyta, kad šias šešias emocijas galima įsivaizduoti kaip vientisumą.
Juo dvi emocijos yra arčiau viena kitos, juo dažniau žmonės bus linkę jas supainioti. Pavyzdžiui, laimė yra dažnai painiojama su nuostaba, o štai laimė ir pasibjaurėjimas retai kada painiojami. Be to, kaip pamatysite toliau šiame skirsnyje, kultūriniai veiksniai taip pat gali veikti emocijų interpretavimą.
Ar šios šešios pagrindinės emocijos reiškiasi darbe? Be jokios abejonės. Aš pykstu, jei mano darbas blogai įvertintas. Aš bijau netekti darbo, nes kompanija mažina etatus. Man liūdna, kad vienas mano bendradarbis išvyksta dirbti į kitą miestą. Aš esu laimingas, kad mane išrinko geriausiu mėnesio darbuotoju. Aš bjauriuosi, kaip vadovas elgiasi su mūsų komandos moterimis. Aš esu nustebęs, kad vadovybė planuoja visiškai restruktūrizuoti kompanijos išėjimo į pensiją programą.
Žinių apie emocijas taikymas OE moksle
Diskusiją apie emocijas užbaigsime, nagrinėdami šių žinių pritaikomumą kelioms OE temoms. Šiame skirsnyje įvertinsime, kaip, suprasdami emocijas, galime pagerinti savo gebėjimą paaiškinti ir prognozuoti organizacijose vykstančius atranką, sprendimų priėmimą, motyvaciją, vadovavimą, asmeninius konfliktus ir netinkamą elgesį darbe.
Gabumai ir atranka. Žmonės, pažįstantys savo emocijas ir gerai mokantys suprasti svetimas, gali efektyviau dirbti. Tai iš esmės yra pastarojo meto emocinio intelekto studijų pagrindas.
Emocinis intelektas (EI) - tai nekognityvių įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijos rinkinys, darantis įtaką žmogaus gebėjimui susidoroti su aplinkos reikalavimais. Jį sudaro penki veiksniai:
Savimonė. Gebėjimas suprasti, ką jaučiate.
Savitvarda. Gebėjimas valdyti savo emocijas ir impulsus.
Saviskata. Gebėjimas atkakliai toliau ką nors daryti nepaisant kliūčių ir nesėkmių.
Empatiją. Gebėjimas pajusti kitų jausmus.
Socialiniai įgūdžiai. Gebėjimas elgtis su kitų emocijomis.
Kelių tyrimų rezultatai perša išvadą, kad EI gali turėti didelę įtaką darbo efektyvumui. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu buvo nagrinėjamos „Bell Lab" kompanijos inžinierių, kuriuos jų kolegos laikė žvaigždėmis, savybės. Mokslininkai padarė išvadą, kad žvaigždės mokėjo geriau bendrauti su kitais žmonėmis. T. y. EI, o ne akademinis protinio lavėjimo koeficientas (angliškai IQ) yra efektyviai dirbančių žmonių rodiklis. Kito tyrimo metu buvo tiriami Karinių Oro Pajėgų naujokai ir pastebėti panašūs rezultatai. Geriausius rezultatus pasiekusių naujokų EI buvo aukštas. Pagal šiuos rezultatus Karinės Oro Pajėgos peržiūrėjo savo atrankos kriterijus. Kito tyrimo metu nustatyta, kad kandidatai į tarnybą, gavę aukštus EI įvertinimus, 2,6 karto sėkmingiau susidorodavo su užduotimis nei tie, kurių EI buvo neaukštas.
Iš šių pirminių faktų apie EI galima daryti išvadą, kad darbdaviai turėtų jį laikyti atrankos veiksniu ypač į tuos darbus, kur reikia daug bendrauti su žmonėmis.
Sprendimų priėmimas. Tradiciniai sprendimų priėmimo organizacijose metodai pabrėždavo racionalumą. Jie sumenkindavo arba visiškai ignoruodavo nerimą, stresą, baimę, neviltį, abejones ir panašias emocijas. Naivu manyti, kad konkrečiu momentu priimant sprendimą jausmai nedaro įtakos. Pavyzdžiui, remdamiesi tais pačiais objektyviais duomenimis, žmonės veikiausiai priims kitokius sprendimus, būdami pikti ir veikiami streso nei tada, kai yra ramūs ir susikaupę.
Jei atsižvelgsite ir į „širdį", ir į „galvą", geriau suprasite, kodėl žmonės priima vienokius ar kitokius sprendimus. Priimdami sprendimus, žmonės vadovaujasi jausmais, logika ir intuicija. Jei nagrinėdami sprendimų priėmimo procesą neatsižvelgsite į emocijas, toks nagrinėjimas bus neišsamus (ir dažnai netikslus).
Motyvacija. Čia tik norime pateikti idėją, kad kaip ir nagrinėjant sprendimų priėmimo procesą motyvacijos studijos dažniausiai propagavo perdėtai racionalų požiūrį į žmones.
Motyvacijos teorijos iš esmės teigia, kad žmonės „yra suinteresuoti tiek, kad jų elgesys turėtų duoti pageidaujamus rezultatus. Čia pateikiamas racionalių mainų įvaizdis: darbuotojas iš esmės parduoda savo pastangas už atlygį, saugumą, paaukštinimą pareigose ir panašiai". Tačiau žmonės nėra šaltos, bejausmės mašinos. Jie suvokia ir vertina situacijas, suteikdami joms emocinį turinį, kuris daro reikšmingą įtaką pastangoms. Be to, labai suinteresuoti savo darbu žmonės yra emociškai įsipareigoję. Atsidavę savo darbui žmonės „fiziškai, kognityviai ir emociškai pasineria į veiklą, siekdami užsibrėžto tikslo".
Ar visi žmonės emocionaliai atsiduoda savo darbui? Ne! Tačiau dauguma atsiduoda. Tačiau jei savo dėmesį sutelktume tik į racionalius išskaičiavimus ir paskatas, nesugebėtume paaiškinti elgesio žmonių, kurie susižavėję darbu pamiršta vakarienę ir dirba iki vėlumos.
Vadovavimas. Gebėjimas vadovauti kitiems - viena iš pagrindinių savybių, kurių pageidauja organizacijos. Čia tik trumpai supažindinsime, kaip emocijos gali tapti neatskiriama vadovavimo dalimi.
Beveik visi geri vadovai pasitelkia jausmus, kad išreikštų savo idėjas. Iš tiesų emocijų išraiška kalbose dažnai tampa svarbiausiu elementu, lemiančiu, ar žmogus priims, ar atmes vadovo idėją. „Kai vadovai yra susižavėję, entuziastingi ir aktyvūs, jiems lengviau pavyksta sužadinti savo pavaldinius ir perteikti veiksmingumo, kompetencijos, optimizmo ir džiaugsmo prasmę." Pavyzdžiui, politikai yra išmokę entuziastingai kalbėti apie savo galimybes laimėti rinkimus, net jei apklausos rezultatai byloja priešingai.
Korporacijų vadovai žino, kad emocinis turinys yra labai svarbus veiksnys, uždegant darbuotojus savo vizija dėl kompanijos ateities ir įtikinant juos sutikti su siūlomomis permainomis. Kai siūlomos naujos vizijos, ypač jei jos yra tolimos ir neaiškios, dažnai sunku sutikti su permainomis. Tad kai puikūs lyderiai nori įgyvendinti reikšmingas permainas, jie pasitiki „emocijų sužadinimu, išreiškimu ir mobilizavimu". Sukeldami emocijas ir susiedami jas su patrauklia vizija, vadovai padidina tikimybę, kad darbuotojai sutiks su siūlomais pokyčiais.
Asmeniniai konfliktai. Nedaug rasime dalykų, labiau susipynusių su emocijomis nei asmeniniai konfliktai. Kad ir kada kiltų konfliktas, galite būti beveik tikri, kad čia į paviršių iškils ir emocijos. Tad vadovų sėkmė sprendžiant konfliktus dažnai daugiausia priklauso nuo jų gebėjimo atpažinti emocinius konflikto elementus ir priversti konfliktuojančias šalis išsiaiškinti savo emocijas. Mažai tikėtina, kad vadovas, kuris ignoruoja konfliktų emocinius elementus, o sutelkia dėmesį tik į racionalius, su užduotimis susijusius dalykus, galės sėkmingai spręsti konfliktus.
Netinkamas elgesys darbe. Neigiamos emocijos gali sukelti įvairias netinkamo elgesio darbe apraiškas.
Bet kuris žmogus, praleidęs pakankamai daug laiko organizacijoje, supranta, kad žmonės dažnai imasi veiksmų, pažeidžiančių nusistovėjusias normas ir keliančių grėsmę organizacijai, jos nariams arba ir vienam, ir kitam. Šie veiksmai vadinami darbuotojų nukrypimu nuo normos. Šiuos nukrypimus galima suskirstyti į tokias kategorijas: gamybinius (pavyzdžiui, išeiti anksčiau iš darbo, sąmoningai dirbti lėtai), turtinius (pavyzdžiui, vogti, sabotuoti), politinius (pavyzdžiui, skleisti paskalas, kaltinti bendradarbius) ir asmeninės agresijos (pavyzdžiui, seksualiai priekabiauti, užgaulioti žodžiu). Daugelį iš šių nukrypimų nuo normos galima susieti su neigiamomis emocijomis.
Sakykime, pavydas yra emocija, kylanti tada, kai ko nors nekenčiate už tai, kad šis žmogus turi tai, ko jūs neturite ir labai geidžiate. Pavydas gali sukelti piktybinius nukrypimus nuo elgesio normų. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad pavydas yra susijęs su priešiškumu, „peilio smeigimu į nugarą" ir kitomis politinio elgesio formomis, darančiomis žalą kitų žmonių sėkmei ir iškreiptai padidinančiomis pavydinčio asmens laimėjimus.
Emocijos
Emocijos yra natūrali žmogaus sandaros dalis. Vadovai dažnai daro klaidą, ignoruodami organizacinės elgsenos emocinius elementus ir vertindami žmogaus elgesį tarsi jis būtų vien tik racionalus. Kaip taikliai yra pastebėjęs vienas konsultantas, „negalima atskirti emocijų nuo darbo, nes neįmanoma jų atskirti nuo žmonių". Suprantantys emocijų reikšmę vadovai gali reikšmingai patobulinti savo gebėjimą paaiškinti ir nuspėti žmonių elgesį.
Ar emocijos turi įtakos darbo rezultatams? Taip. Jos gali kliudyti darbui, ypač neigiamos emocijos. Galbūt dėl to organizacijos stengiasi, kad darbe nebūtų jokių emocijų. Tačiau emocijos gali ir pagerinti darbo rezultatus. Kaip? Dviem būdais. Pirma, emocijos gali stipriau sujaudinti ir šitaip skatinti geresnį darbą. Antra, vadovaujantis emocinio darbo samprata, teigiama, kad jausmai gali būti privaloma elgesio darbe dalimi. Pavyzdžiui, gebėjimas efektyviai valdyti emocijas dirbant vadovaujantį ar prekybos darbą gali tapti svarbiausiu sėkmės veiksniu.
Įvaizdis, jo formavimas ir palaikymas.
Identiškumo pagrindą sudaro asmens prisiimti socialiniai vaidmenys su kuriais jis susitapatina. Staigus vaidmens pakitimas sukelia identiškumo krizę. Žmogus svarsto, kas jis yra iš tikrųjų.
Jei atimsi vaidmenį iš žmogaus – iškils identiteto krizė. Identiškumo pagrindą sudaro individualumas. Vakaruose identitetas labiau siejamas su grupe, Rytuose – nelabai išsiskirti.
Įvaizdžio formavimąsi lemiantys veiksniai:
aplinkinių reakcija;
savęs lyginimas su kitais. Ką mes galvojame apie save, priklauso tuo to, kas mus supa;
atliekami vaidmenys;
savęs tapatinimas su kitais;
sąmoningas identiteto formavimas. Kas aš esu, koks norėčiau būti, ką darau blogai, ką gerai.
Įvaizdžio palaikymo priemonės:
atsiribojimas nuo kritiškai vertinančių
pasirenkant žemesnio socialinio ar profesinio lygio grupę.
ignoruoti aplinkinių nuomonę (užsidėti šarvus), nuomonė ignoruojama, nesuvokiama;
pakeisti savo elgesį, tikintis palankesnio vertinimo.
Įvaizdžio valdymas
savęs apibūdinimas
prisitaikėliškumas (žmogus stengiasi įsilieti į tam tikrą socialinę aplinką, kad joje būtų pripažintas savu).
Pateisinamos priežastys ir pasiteisinimas (nukreipiamas dėmesys nuo savęs į aplinką);
Gyrimasis (prasiveržia didžiuliai kompleksai);
Paslaugos (stengimasis apie save palikti gerą nuomonę; dažniausiai paslaugumas kitam žmogui sukelia galimybes pasinaudoti; silpno žmogaus įspūdis).